„Inovacijos energetikos sektoriuje plėtojamos gana aktyviai, sulaukiame nemažai projektų paraiškų. Per pastaruosius kelis metus Lietuvoje ypač daug dėmesio skiriama alternatyviems būdams pastatų aprūpinimui energija. Idėjų perspektyvumas pripažįstamas ir tarptautiniu mastu, pavyzdžiui, Horizontas 2020 programoje“, – situaciją komentavo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros Tarptautinių programų skyriaus vedėja Anzelma Ūselienė.
Apie ateities saulės modulius, integruojamus į pastatų architektūrą ir plečiamą verslą – vykdantysis „ViaSolis“ direktorius Tomas Brikmanis.
- Kodėl pasirinkote veikti saulės energetikos srityje? Tai buvo pašaukimas ar netikėtas likimo posūkis?
– Klimato atšilimas ir su tuo susiję padariniai man kėlė susirūpinimą jau seniai. Visada norėjau kažkaip prisidėti prie šios globalios problemos sprendimo. Po penkiolikos metų darbo sau ir savo verslo vystymo, norėjosi padaryti kažką gero – ne tik dirbti ir uždirbti pinigus. Todėl, kai buvęs bendramokslis pasiūlė dirbti saulės energetikos srityje, ilgai svarstyti nereikėjo. Ši industrija yra didžiulė, sparčiai besivystanti, atsiranda vis naujų mokslinių proveržių. Prognozuojama, kad po penkerių ar šešerių metų pasigaminti saulės energijos bus pigiau nei atominės.
- Kas yra inovatyvūs saulės moduliai? Kuo jūs užsiimate?
– Inovatyvūs saulės moduliai, kuriuos gaminame mes, yra pastato architektūros dalis. Daug kas įsivaizduoja tiesiog tuos saulės kolektorius, kurie stovi laukuose. Kol kas tai, ką gaminame, dar visiška niša, tačiau rinka jau pradeda priimti inovatyvius saulės modulius. Didelę energijos kaštų dalį, net apie trečdalį, sudaro jos perdavimas, todėl mūsų filosofija yra paprasta, t.y. eliminuoti šiuos kaštus. Elektra juk paprastai vartojama komerciniuose pastatuose, namuose, vadinasi ten ją ir reikia pasigaminti, saulės modulius integruojant į pastato architektūrą. Žinoma, tendencijos yra tokios, kad pastatai eina vis aukštyn, o tai reiškia, kad stogo plotas yra per mažas saulės energijai kaupti. Sprendimas – pajungti visas kitas pastato dalis. Žinoma, be funkcionalumo, viskas turi atrodyti patraukliai. Joks architektas nenorės savo projekto „apsupti“ baisiais moduliais.
- Atliekate tyrimus įmonės viduje ar pasitelkiate ir partnerius iš mokslo institucijų?
Taip, tam tikruose projektuose bendradarbiaujame su mokslo institucijomis, be to leidžiame mūsų resursais naudotis kitiems partneriams. Daugiausiai dirbame su užsienio kompanijomis ir laboratorijomis. Mus domina ilgaamžiškumo, patikimumo, efektyvumo testai, nes saulės spinduliai labai stipriai veikia medžiagas. Turime ir visą skyrių, kuris užsiima tyrimais, ieško naujų galimybių.
- Jūsų paslaugos – naujiena Lietuvoje. Ar ši technologija jau taikoma plačiai ir užsienyje?
– Mūsų siūlomi produktai yra pakankamai inovatyvūs. Žinoma rinka dinamiškai juda pirmyn ir užsienyje atsiranda verslo subjektų siūlančių panašius produktus, tačiau kol kas sakyčiau, kad ši rinka yra nišinė visur.
- Kokius inovatyvius projektus vystote Lietuvoje, o gal dirbate tik su užsieniu?
– Nuolat ieškome naujų sprendimų, kurie būtų priimtini rinkai – tiek estetiškai, tiek finansiškai. Vykdome ne tik projektus užsienyje, tačiau turime užsakymų ir Lietuvoje, pavyzdžiui, mūsų stiklas-stiklas moduliai bus naudojami vieno naujo verslo centro Vilniuje statyboms. Pagrindinė tokių projektų motyvacija Lietuvoje yra ne ekonominis naudingumas, o veikiau tendencijos. Didelės įmonės nori būti žalios, inovatyvios, ekologiškos.
- Šiemet planavote 6 kartus didinti apyvartą. Kokiose rinkose veikiate ir į kokias rinkas planuojate plėtrą?
– Apyvartos padidėjimas buvo siejamas su padidėjusiais pardavimais Europos šalyse. Ateityje dideles viltis siejame su JAV rinka, kurioje matome didelį potencialą. Taip pradėjome pirmus žingsnius Japonijos rinkoje, kuri yra antra pagal dydį rinka pasaulyje. Dirbame Afrikos ir Azijos šalyse. Nors iš esmės žiūrime į pasaulį ne kaip į atskiras rinkas, o greičiau vieną globalią.
- Kuo patraukli Pietų Afrikos rinka?
– PAR yra labiausiai išsivysčiusi Afrikos valstybė. Nors šios šalies ekonomika jau keletą metų sparčiai traukiasi, PAR vis dar išlieka patraukli rinka, kuriai vis dar trūksta elektros energijos, o saulės radiacija yra labai didelė. Saulės energijos poreikis ten dar didės. Paprastas projektas atsiperka jau per ketvertą ar penketą metų. Palyginus su Lietuva, tai kone dvigubai trumpesnis laikotarpis.
- Su kokiais sunkumais teko susidurti verslo pradžioje ir kas padėjo juos spręsti?
– Industrija, kurioje dirbame dar labai jauna. Labai sunku daryti ilgalaikes prognozes, nes rinka elgiasi neprognozuojamai. Kol kas nėra nei vienos šalies, kurioje būtų stiprios saulės energetikos tradicijos. Ambicingų projektų atsiranda visur, bet jie labai brangūs, o industrija dar būna nesubrendusi tokiems projektams. Pagrindinė problema yra balanso suradimas tarp kaštų, estetikos ir naudos.
Kitas svarbus aspektas yra tai, kad rinkos atsidaro ir užsidaro labai greitai, o tai lemia politiniai sprendimai ir iniciatyvos.
- Skaičiuojama, kad pusė ar net daugiau naujų produktų pasiekę rinką patiria nesėkmę. Kaip manote, kas lėmė jūsų sėkmę? Koks būtų Jūsų patarimas tiems, kurie planuoja kurti inovacija paremtą verslą?
– Kol kas dar anksti kalbėti apie sėkmę. Esame pasiruošę labai daug dirbti.
- Kokių įvertinimų yra sulaukusi jūsų įmonė?
– 2015 metais „ViaSolis“ stiklas-stiklas saulės modulis buvo nominuotas „InterSolar Europe“ parodoje kaip didžiausia naujiena.
- Kada saulės energija Lietuvoje aprūpinsime būstus? O gal Lietuvoje visgi netinkamas klimatas?
– Lietuvoje saulės energetika vystosi lėtai. Daug kas priklauso nuo politinių sprendimų ir valstybės ketinimų. Šiuo metu situacija Lietuvoje nėra labai bloga, tačiau dar daug ką galima tobulinti. Žinoma, Lietuvos pagal saulės radiaciją negalima lyginti su Pietų Afrika, tačiau žaliosios energijos poreikis ateityje tikrai augs.
- Per kiek laiko atsiperka investicijos investuojant į jūsų technologiją? Kiek elektros įmanoma pasigaminti?
– Klientui įsigijus mūsų produkciją, investicijos atsiperka per 10-12 metų. Šiuo metu paprastai pasigaminama apie 50-60 proc. pastatui reikalingos energijos.
Šis interviu yra straipsnių ciklo „LT inovacijų sėkmės istorijos 2016“ dalis. Ciklas parengtas pagal projektą „Technologijų ir inovacijų populiarinimas“, kuris yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Projekto tikslas – populiarinti technologijų pažangą ir inovacijas, informuojant verslą ir verslui imlią visuomenę apie mokslinių tyrimų vykdymo ir inovacijų diegimo naudą. Projektą vykdo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).
