Tokiomis prognozėmis dalijasi IT kompanijos „Tieto Lietuva“ ekspertai, vieną po kito vardinantys momentinių mokėjimų sistemas kitose Europos šalyse: „Swish“ Švedijoje, „MobilePay“ Danijoje, „Vipps“ Norvegijoje, „Automatia“ Suomijoje, „Greidsluveitan“ Islandijoje, „FasterPayments“ Jungtinėje Karalystėje, „Six“ Šveicarijoje, „Express Elixir“ Lenkijoje...
Lietuvoje tokio drąsuolio dar neatsirado (na, neskaitant tarptautinio „Revolut“ ir kai kurių bankų viduje veikiančių sprendimų).
Bet tai truks neilgai. „Tieto Lietuva“ generalinio direktoriaus Tomo Vitkaus teigimu, jei šios galimybės neįžvelgs joks paslaugų tiekėjas Lietuvoje, tai 2018-aisiais bus vėlu.
„Lietuvos mokėjimų rinką netrukus papildys daug naujų žaidėjų – naujomis mokėjimų platformomis taps įvairiausiose srityse paslaugas vartotojams teikiančios bendrovės. Mūsų laukia labai įdomus rinkos vystymosi etapas, kuris yra neišvengiamas – tai labai aiškiai matome Vakaruose ir visame pasaulyje“, – teigė T.Vitkus.
Pasak „Tieto Lietuva“ verslo plėtros vadovo Andriaus Adamonio, naujais mokėjimų rinkos žaidėjais gali tapti ne tik komerciniai bankai, bet ir telekomunikacijų, energijos tiekimo bendrovės, prekybos tinklai, paštas ar net didžiąsias mokyklų IT sistemas (elektroninius dienynus) valdančios bendrovės. Kitaip sakant, bet kas, turintis pakankamai didelę klientų duomenų bazę.
Momentiniai mokėjimai jų klientams leistų pervesti pinigų tiek tarpusavyje, tiek atsiskaityti už įvairias paslaugas. Pagrindinis momentinių mokėjimų privalumas – akimirksniu 24 valandas per parą vykstantys atsiskaitymai tarp gyventojų. Lėšos gaunamos čia ir dabar į kliento sąskaitą visiškai neribojant darbo valandoms.
„Komerciniams bankams tokios sistemos yra puiki priemonė išlaikyti betarpišką ryšį su klientu ir kartu gerinti paslaugų klientui kokybę. O telekomunikacijų ar pašto operatorių paskata yra išplėsti savo siūlomų paslaugų spektrą bei sukurti naujas paslaugas jų turimų klientų duomenų pagrindu, kitaip tariant – monetizuoti valdomus klientų duomenis. Pavyzdžiui, piniginės perlaidos tradiciškai yra pašto operatorių verslas, todėl momentiniai mokėjimai yra natūrali pašto paslaugos tąsa“, – sakė A.Adamonis.
Anot jo, momentinių mokėjimų plėtra yra naudinga visoms pusėms: vartotojai gauna pigias, kokybiškas, lengvai valdomas, patikimas paslaugas, verslas – greitesnį, pigesnį ir paprastesnį būdą sudaryti sandorius, o valstybė naudą patiria dėl mažėjančio šešėlio.
„Tai yra labai gera niša. Skandinaviškų bankų vyravimas įneša lėtumo, konservatyvumo, kuo gali pasinaudoti nauji žaidėjai, sukurdami lankstesnes, lengvesnes sistemas, kurios gali konkuruoti su bankais. Žinoma, tuo gali pasinaudoti ir bankai“, – teigė A.Adamonis.
Jei mokėjimai būtų nemokami, iš ko uždirbtų paslaugos tiekėjas? Vienas iš būdų – pritaikyti esamą mokėjimo kortelių modelį, kuomet už paslaugą sumoka pardavėjai, kurie jaučia jos naudą. Žinoma, kadangi pardavėjams nereikėtų suteikti specialios įrangos ir jos prižiūrėti (užtektų ir paprasto išmaniojo telefono), tie mokesčiai būtų mažesni.
A.Adamonis svarstė, kad pirmieji naujovę galėtų priimti smulkieji verslininkai, kurie šiuo metu nepriima mokėjimo kortelių dėl per didelių kaštų (pvz., kirpyklos, nedidelės parduotuvės, turgaus prekeiviai ir pan.).
Kaip teigia Lietuvos bankas, Lietuvos mokėjimų rinka vis dar atsilieka nuo Vakarų, todėl pokyčiai yra neišvengiami.
Daugiau nei du trečdaliai visų mokėjimų Lietuvoje vyksta grynaisiais pinigais, o nuo tokių šalių kaip Suomija, Švedija ar Danija atsiliekame maždaug tris kartus.
Lietuvos bankas momentinių mokėjimų plėtrą įvardijo strateginiu tikslu iki 2020 metų. Kaip teigiama Nacionalinėje mokėjimų strategijoje, Lietuvos bankas yra pasirengęs investuoti į momentinių mokėjimų tarpbankinės infrastruktūros sukūrimą, kad per artimiausius keletą metų bekontakčiai, momentiniai ir glaudžiai į verslo modelius integruoti mokėjimų būdai taptų prieinami ir plačiai naudojami Lietuvoje.
