Prieš kelis metus veiklą pradėjusi „Soltecha“ kartu su Šiaulių universiteto mokslininkais sukūrė net kelis lietuviškus infraraudonųjų spindulių šildytuvus. Jų pritaikymui lankstumo ir fantazijos netrūksta: nuo namų šildymo iki žirgų „soliariumo“. Produktas pavyko, o ir verslas akivaizdžiai sekasi, nes „Soltecha“ sparčiai plečia savo rinkų portfelį. Apie tai, kodėl net sugedęs šildytuvas gali įkvėpti inovatyvią verslo idėją ir ateities šildymo sistemas – interviu su UAB „Soltecha“ bendraįkūrėjais Gintare Dūdaite-Bartkiene ir Daliumi Girdzevičiumi.
- Kaip atsitiko, kad atsidūrėte inovacijas kuriančio verslo sukūryje? Ar jūs ieškojote nišos, ar niša susirado jus?
– Greičiausiai trečias variantas – nišos neieškojome, o sukūrėme patys. Turėjome patirties dirbant su infraraudonųjų spindulių šildymo sprendimais. Kartą klientas grąžino neveikiančią prekę. Nusprendėme išsiaiškinti, kas gi nutiko su šildytuvu. Atidarius korpusą, atsivėrė ir mūsų akys – pamatėme, kad esminiai produkto komponentai nėra sudėtingi. Pradėjome svajoti, o kodėl mums patiems nepasiūlius lietuviško produkto, paremto būtent infraraudonųjų spindulių šildymo technologija. Juk rinkos potencialas milžiniškas – nuo Skandinavijos šalių iki pietų valstybių. Ištarti žodžiai materializavosi maždaug per metus, per kuriuos nueita išties daug, įskaitant projektavimo, sertifikavimo ir kitus darbus.
- Gamybos ir techniniams startuoliams visada sunkiausia pati pradžia, reikalingos investicijos. Kas padėjo jums kuriant verslą?
– Didžiausia pagalba – komandos užsidegimas darbui. Be jo – tinkamas ir savalaikis atlikimas. Kalbant apie įmonės kūrimą ir finansinę jos pusę, reiktų paminėti Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros rengtus projektus „Inočekiai LT“, „Naujų technologinių įmonių inkubavimas“ bei verslo įmonių mikrokreditavimą.
- Infraraudonųjų spindulių šildymo sistemos išrastos jau seniai, bet kažkodėl netapo pagrindiniu šilumos šaltiniu. Kodėl?
– Viskas priklauso nuo technologijų vystymosi spartos ir pritaikymo potencialo. Išrastas lazeris taip pat nebuvo iškart pritaikytas buityje. Reikia išlaukti momento, kad technologija „užaugtų“ ir taptų paklausi didesnei rinkos daliai. Dėl šios priežasties ir matome pastaruoju metu vis labiau augančią infraraudonųjų spindulių šildymo sprendimų paklausą. Šios technologijos pritaikymo galimybės unikalios – nuo momentinio šildymo lauko terasoje iki pagrindinio šildymo kiekvieno iš mūsų namuose.
- Kaip veikia infraraudonųjų spindulių šildytuvai?
– Skirtingai nei daugeliui mūsų įprasti radiatoriai, infraraudonųjų spindulių šildytuvai pirmiausiai šilumą perduoda objektui ir tik po to aplinkai. Šilumos perdavimo metu neprarandama energija. Žmogus gali jaustis patogiai net ir esant žemesnei aplinkos temperatūrai. Be to, daiktai, sugerdami dalį šilumos, tampa antriniais šilumos šaltiniais. Dėl šios priežasties šiluma taip greit neprarandama net ir atsiradus skersvėjui. Būtina paminėti, kad skirtingai nuo konvekcinio šildymo, infra bangų šildymas užtikrina tolygesnį temperatūros pasiskirstymą patalpoje. Kitas svarbus aspektas – rasos taško „perslinkimas“ į laukinę sienos pusę, t.y. sumažinama pelėsio susidarymo galimybė.
- Ar bendradarbiavote su Lietuvos mokslininkais kurdami savo produktus? Kas jus sieja su Šiaulių universitetu?
Mūsų nuomone verslo ir mokslo bendradarbiavimas yra neišvengiamas siekiant proveržio bet kurioje srityje. Ieškant partnerių, galinčių atlikti rinkoje esančių šildytuvų techninę analizę bei pasiūlyti galimus sprendimus, kurie leistų pagerinti kuriamų šildytuvų veikimą ir funkcionalumą, nusprendėme bendradarbiauti su Šiaulių universiteto (ŠU) mokslininkais. Skirtingai nuo kitų institucijų, į kurias kreipėmės, ŠU iškart pasiūlė konkrečius žingsnius, į kuriuos reikėjo atsižvelgti siekiant sukurti konkurencingą produktą.
- Kuo lietuviški infraraudonųjų spindulių šildytuvai pranašesni?
– Šildytuvo konstrukcija ir medžiagų kokybė leidžia užtikrinti ilgaamžiškumą ir patvarumą. Kitas itin svarbus pranašumas – individualių sprendimų realizavimas, pavyzdžiui, žirgų šildytuvai „soliariumui“, negabaritinių lakštų džiovinimo moduliai ir t.t. Esam susidūrę su bažnyčių apšildymu, bendravę su vienu iš Baltijos šalyse įsikūrusių oro uostų. Šie projektai nereikalauja papildomų projektavimo darbų, tačiau yra kupini iššūkių parenkant tinkamą kiekį, tinkamo galingumo sistemas ir pan.
Būdami nedideli, mes esame lankstūs tiekimo klausimais – mūsų šalis yra strategiškai itin patogioje vietoje, aplink išsidėsčiusios visos potencialios rinkos.
- Kas yra jūsų klientai? Į kokias rinkas taikotės?
– Nekalbant apie atskirus pramonės, namų sektorius, reiktų paminėti, jog mūsų įmonė jau turi savo partnerių ir kitose šalyse (Suomijoje, Estijoje, Latvijoje). Šiuo metu glaudžiai bendraujame su potencialiais Norvegijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos atstovais.
- Kaip reaguoja į infraraudonųjų spindulių šildytuvus lietuviai?
– Lietuviai pamažu supranta infraraudonųjų spindulių šildytuvų teikiamą naudą. Šiuo metu didžiausia paklausa jaučiama iš klientų, siekiančių turėti ilgesnius vakarus lauko terasose ar pramonės atstovų, kuriems didelėse erdvėse būtina apšildyti atskiras darbo zonas. Matome, kad pamažu infraraudonųjų spindulių technologija yra taikoma ir pagrindiniam namų šildymui. Rinkos augimas glaudžiai susijęs su ekonominiais ir draugiškumo aplinkai aspektais.
- Ką patartumėte tiems, kurie nori pradėti savo verslą gamybos ir technologijų srityje?
– Pirmiausiai turite patikėti savo kuriamu produktu. Entuziazmas turi tiesiog užkrėsti. Žinoma, prekė neturi būti tiesiog miela sau pačiam, supraskite jos teikiamą naudą, potencialą. Investuokite savo jėgas ir laiką. Pinigų investicijoms visuomet yra, tik reikia mokėti juos pasiimti. Tam turite būti pasiruošę. Nuoširdžiai įdėtos pastangos visuomet atsiperka.
- Kokių ambicijų turi „Soltecha“? Kokie artimiausi planai?
– Norime ir siekiame tapti pagrindiniu momentinių infraraudonųjų spindulių šildytuvų tiekėju regione, pirmiausiai apimant Baltijos šalis ir palaipsniui plečiantis į Skandinaviją, Vidurio ir Vakarų Europą.
Šis interviu yra straipsnių ciklo „LT inovacijų sėkmės istorijos 2016“ dalis. Ciklas parengtas pagal projektą „Technologijų ir inovacijų populiarinimas“, kuris yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Projekto tikslas – populiarinti technologijų pažangą ir inovacijas, informuojant verslą ir verslui imlią visuomenę apie mokslinių tyrimų vykdymo ir inovacijų diegimo naudą. Projektą vykdo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).
