„Tokie eksperimentiniai produktai kaip elektrinė dviračių pavara „Rubee“, leidžia atkreipti tarptautinės verslo bendruomenės dėmesį ne tik į tai, kokie unikalūs dalykai gimsta „Elintoje“, bet ir kiek bei kokių puikių inovacijų apskritai sukuriama Lietuvoje“,- tarptautiniu mastu garsėjančių inovacijų svarbą komentavo ūkio viceministras Marius Skarupskas.
Apie aistrą elektromobiliams, prognozes sukurtai elektromobilių sistemai ir apie tai, keliais metais į priekį gyvena išradėjai, kalbamės su tėvo pėdomis pasekusiu „Elinta EV“ vadovu – Laurynu Jokužiu.
- Esate Lietuvos elektromobilių asociacijos valdybos pirmininkas, vadovaujate „Elinta EV“ padaliniui, kuris užsiima elektros transporto projektais. Kodėl būtent elektromobiliai?
– Dar mokyklos laikais domėjausi elektronika, laisvalaikiu turėjau krūvą su tuo susijusių projektų. Vienas iš jų buvo motorolerio konvertavimas į elektrinį motociklą. Prie jo su pertraukomis dirbau du metus ir tai buvo mano ilgiausias, įdomiausias ir daugiausiai pastangų pareikalavęs sumanymas. Pavyko sukurti elektroninį motorolerį, kuris galia prilygo solidžiam motociklui. Tai štai nuo to motorolerio viskas ir prasidėjo.
- Kaip atsirado „Elinta“ padalinys „Elinta EV“?
– Kai buvau antram kurse ir turėjau laisvesnio laiko padirbėt, pradėjom galvoti, ką galima būtų su mano hobiu nuveikti versle. Sugalvojome perdaryti normalų automobilį į elektrinį. Taip pamažu perėjom ir iki komercinio transporto. Iš pradžių dirbome nelabai aktyviai. Gaudavom projektą – padarydavom naudodami savo ir ne savo komponentus. Konvertavimo verslas toli neprivedė, nes brangu, reikia ardyti naują automobilį, tuomet garantijos negalioja, vėliau techninis aptarnavimas sudėtingas. Taip pasidarė aišku, kokias problemas reikia išspręsti, kad komponentus reikia savo pradėti kurti. Taip nuo 2012 metų didėjo ir užmojai: pradėjau nuo motorolerio, mūsų įmonė sėkmingai konvertavo 20 vietų autobusiuką, o dabartinis projektas – 7 tonas sveriantis automobilis.
- Esate ipHEV sistemos kūrėjas. Ar tai inovacija? Gal galite trumpai papasakoti, kas tai ir kokia šios sistemos reikšmė?
– Tikrai ne aš vienas esu šios sistemos kūrėjas. Vien iš mūsų įmonės prisidėjo gal 8 darbuotojai. Taip pat bendradarbiavome ir užsakinėjome tam tikrus darbus iš išorės.
Pačios sistemos poreikis kilo iš supratimo, kad automobilių perdarymas iš esmės – ribota verslo galimybė. Žymiai racionaliau gaminti galios valdymo sistemas, kas ir yra ipHEV. Ši sistema ir idėja nėra kažkas labai inovatyvaus, tačiau krovininių automobilių pasaulyje gana naujas dalykas. Tik keletas kitų įmonių pasaulyje veikia kažką panašaus.
Šiuo metu kuriame jau trečią galios valdymo sistemos versiją, kuri leistų paprastai konvertuoti automobilius į elektrinius. Mūsų sistema sukurta ir pagaminta taip, kad bet kokiu atveju turės kainos pranašumą lyginant su konkurentų, dėl savo gudrios konstrukcijos, programinių ir techninių sprendimų. Kuriame viską nuo nulio, gaminame visus komponentus patys, ko beveik niekas nedaro. Kokybiškų komponentų kainos milžiniškos, na o už prieinamą kainą siūlomų iš Kinijos – kokybė visiškai bloga.
- Panašu, kad „Elintoje“ kuriama ir palaikoma į Silicio slėnį panaši ekosistema. Anot Vytauto Jokužio, verslo paslaptis – pirmiausia galvoti ne apie pinigus. Kas tuomet svarbiausia?
– Pagal mus – kad būtų pačiam įdomu ir darbas būtų kažkuo naudingas. Visada atsiranda tų, kurie gamina cigaretes ar platina narkotikus ir iš to gerai uždirba, bet ar labai gera tuo užsiimant gyventi – nežinau. Kelią į mūsų įmonę darbuotojai randa visokiausiais būdais. Mes taip pat daug dirbame su studentais ir užsiugdom specialistus nuo pirmo kurso. Dažniausiai mūsų darbuotojai yra tie, kurie dar namuose ar savo garaže kažką konstruoja, kuria.
- Ar vystote santykius su mokslininkais, jeigu taip – kaip suradote vieni kitus? Nemažai jaunų verslų nežino nuo ko pradėti.
– Žinoma bendradarbiaujame. Turime sukaupę 25-erių metų patirtį. Daugiausiai ryšių turime su KTU ir Kauno technologijų kolegija, tačiau bendradarbiausime ir su užsienio laboratorijomis, universitetais. Svarbiausia šioje srityje nedejuoti, o veikti. Antra – eiti į universitetą su konkrečia problema, kurią nori spręsti. Idėja turi būti vystoma įmonės viduje ir pas mokslininkus einama su apibrėžtais klausimais, į kuriuos reikia atsakymų. Tuomet viskas vyksta paprastai, eini į mokslo instituciją, susirandi žmogų, kuriam įdomu ir dirbi.
- Prototipui sukurti buvo gautas finansavimas pagal LR Ūkio ministerijos prižiūrimą programą „Intelektas LT“. Kodėl sugalvojote dalyvauti ir kiek ilgai užtrukote vystydamas šį projektą?
– Iš tikrųjų nebūtume dalyvavę projekte, jeigu nebūtume tikri, kad prototipas veiks. Po pirmojo pabandymo buvo aišku, ką reikia keisti, tvarkyti, tobulinti ir ieškojom būdų kaip visa tai galėtume finansuoti. Projekto metu sukūrėme patobulintą antrąjį prototipą. Sukūrimui ir išbandymui turėjome dvejus metus.
Džiaugiamės, kad sukūrus ir išbandžius prototipą atsivėrė naujos galimybės. Vienas didžiausių ipHEV sistemos perspektyvumo įrodymų – laimėtas ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ finansavimas. Šis projektas leido gerai įsivertinti rinką, pamatyti, kur darom kažką ne taip, kur rinkoje yra niša.
- Pernai pardavėte 70 elektromobilių įkrovimo stotelių, kurios veikia įvairiose šalyse tarp kurių ir Rumunija. Šiuo metu turite garantinį aptarnavimą Vokietijoje ir Norvegijoje. Ar matosi rinkos augimas, ar Lietuvos keliuose taip pat yra jūsų sistema besinaudojančių automobilių?
– Jau dabar gerokai viršijom praėjusių metų planą, tačiau aiškiai matom, kad rinka sparčiai įsibėgės dar po metų, dvejų, trejų. Kol kas tai leidžia mums skirti daugiau laiko produktų vystymui ir tobulinimui.
Lietuvoje kol kas tik patys važinėjame. Vokietijoje ir ypač Norvegijoje visiškai kitokia situacija. Jose sukoordinuota parama, išvystyta reikiama teisinė bazė, skatinanti pereiti prie elektromobilių. Osle tikriausiai iš dešimties automobilių septyni yra elektriniai. Kol kas mūsų parduoti automobiliai labiau demonstraciniai, o mūsų partneriai, kurių spektras yra nuo sunkvežimių gamintojų iki IVECO, pamažu renka išankstinius užsakymus. Viskam reikia laiko. Kaip parodė Estijos pavyzdys su elektromobilių pirkimui skirtomis subsidijomis – per trumpą laiką pokyčiai neįvyksta.
- Kokią ateitį įsivaizduojate Lietuvos keliuose? Kada elektromobiliai užtvindys Lietuvos kelius?
– Tai ateina natūraliai, gana greitai, bet ne per naktį. Norvegijoje elektromobilių skaičius nuo 1000 iki 100 000 išaugo tik per ketverius metus. Pagreitis pasaulyje tik didėja: atsiranda vis daugiau elektromobilių modelių, krenta jų kaina, vystosi naudotų elektromobilių rinka. Naudotų automobilių rinka Lietuvoje vis dar ypač aktuali, pas mus perkama tik labai nedidelė dalis naujų automobilių. Vidutinis perkamo automobilio amžius maždaug apie 10 metų, o pirmieji elektromobiliai pasirodė maždaug prieš 4-5 metus.
- Keliais metais į priekį turi gyventi išradėjas, užsiimantis verslu?
– Tikriausiai 10 metų. Daugelis startuolių nori per 3-4 metus ir technologiją išvystyti, ir iš to verslą sukurti. Yra kam pasiseka, jeigu technologija kažkokia paprastesnė. Dažniausiai iš pirmo karto nesigauna, o tik iš kokio dešimto. Todėl ir kantrybės reikia dešimčiai metų.
Šis interviu yra straipsnių ciklo „LT inovacijų sėkmės istorijos 2016“ dalis. Ciklas parengtas projektui „Technologijų ir inovacijų populiarinimas“, kuris yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Projekto tikslas – populiarinti technologijų pažangą ir inovacijas, informuojant verslą ir verslui imlią visuomenę apie mokslinių tyrimų vykdymo ir inovacijų diegimo naudą. Projektą vykdo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).
