„Tai ne tik įmonės sėkmės istorija. „Baltic Orthoservice“ yra mokslo ir verslo bendradarbiavimo sėkmės istorija, kurios varomoji jėga – patirtis ir inovacijų kūrimas. Tai vienas iš lietuviškų pavyzdžių, apie kuriuos su malonumu kalbu per tarptautinius susitikimus“, – atskleidė Anzelma Ūselienė, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros tarptautinių programų skyriaus vedėja.
Apie pasaulinio lygio inovacijų troškulį, užsidegimą 3D technologijos panaudojimu medicinoje ir ateities implantus kalbamės su „Baltic Orthoservice“ projektų vadovu Mindaugu Drėzu.
- Ar nuo pat verslo įkūrimo pradžios inovacijos buvo organizacinės kultūros dalis? O gal ieškoti ir tirti paskatino rinka?
– Mūsų įmonės kultūra grindžiama technologine verslininkyste. Esame įsitikinę, kad inovacijos ir technologiniai pokyčiai yra verslo gyvybingumo garantas. Jau nuo 2005 m. įmonėje veikia inovacijų ir tyrimų padalinys, kuriame vykdomi moksliniai tyrimai bei kuriami nauji produktai ir technologijos. Šiuo metu įmonės inovacijų ir tyrimų padalinyje dirba 17 inžinierių, o į įmonės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros infrastruktūros sukūrimą investuota daugiau kaip 3 mln. eurų.
- Kuo užsiima „Baltic Orthoservice“ bei jos inovacijų ir tyrimų padalinys?
– UAB „Baltic Orthoservice“ yra vienintelė kompanija Baltijos šalyse, gebanti projektuoti ir gaminti personalizuotus ortopedinius implantus ir vienkartinius chirurginius gidus. Iki šiol, pacientui Lietuvoje prireikus personalizuoto implanto, jis būdavo užsakomas Amerikoje ar Vakarų Europos šalyse. Mūsų gaminami implantai tikrai nenusileidžia užsienietiškiems. Mes manome, kad jie yra ne tik funkcionalesni, bet ir saugesni, o kaina – kone perpus mažesnė nei konkurentų. Be to, chirurgai, naudodamiesi mūsų turima programine įranga, gali prisidėti prie personalizuoto implanto projektavimo ar virtualiu būdu pasiruošti operacijai – atlikti priešoperacinį planavimą tiesiog kompiuterio ekrane.
- Kokiomis inovacijomis labiausiai didžiuojatės? Ką įdomaus ir unikalaus kuriate šiuo metu?
– Šiuo metu esame užregistravę ir visoje Europoje galime platinti dvi personalizuotų implantų grupes – tai klubo sąnario implantai ir smilkininio apatinio žandikaulio sąnario implantai. Personalizuotų klubo sąnario implantų gamintojų pasaulyje yra apie 15 (visų gal ir nežinome), o projektuojančių ir gaminančių personalizuotus žandikaulio sąnarių implantus – tik 4 (kitos 3 įmonės įsikūrusios JAV). Konkretiems pacientams pagaminti abiejų grupių implantai jau yra sėkmingai implantuoti ir Lietuvos chirurgų. Ties šiomis dvejomis personalizuotų implantų grupėmis neapsistosime – intensyviai dirbame plėsdami gaminių spektrą ortopedijos, neurochirurgijos ir odontologijos srityse.
- Esate puikiai įvaldę ES finansuojamų projektų sistemą, laimėję visą eilę paskelbtų konkursų. Kurie yra jums svarbiausi ir kokių rezultatų pavyko pasiekti?
– Įmonė įgyvendino tikrai daug projektų pagal skirtingas priemones taip išlaikydama projektų tęstinumą. Didžiausios investicijos buvo skirtos įkurti unikalų ne tik Baltijos šalyse, bet ir visoje Rytų Europoje įmonės Implantų kūrimo ir vystymo padalinį, kurį sudaro modernus radiologinių vaizdų perdavimo, saugojimo ir analizavimo centras, 3D skaitmenizavimo, 3D spausdinimo (DMLS, SLS, InkJEt, FDM technologijomis) ir kokybės tyrimų laboratorijos. Šiame centre bendradarbiaujant su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu ir Vilniaus universitetu (įgyvendindant projektą „Naujos kartos ortopedinių implantų sukūrimas“) buvo sėkmingai sukurtos mūsų pirmosios personalizuotų implantų projektavimo, gamybos ir validavimo technologijos.
Naujausias įmonės įgyvendintas projektas – „Mass-customization of implants: the business model“, kuriam buvo skirta parama pagal ES bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos Horizon 2020 priemonės SME instrument I fazę. Parama pagal šią priemonę skiriama išimtinai aukšto inovatyvumo įmonėms su tarptautinės plėtros ambicijomis, pasirengusioms paversti stiprias inovatyvias verslo idėjas rinkų laimėjimu.
- Prieš kelis metus gavote LR Ūkio ministerijos apdovanojimą už mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Su kuo bendradarbiaujate ir koks sėkmingo darbo kartu receptas?
– Lietuvoje įmonė vykdo MTEP projektus bendradarbiaudama su medicinos specialistus rengiančių universitetų LSMU ir VU mokslininkais, universitetinėmis ligoninėmis, Nacionaliniu vėžio institutu. Tarptautiniu mastu turėjome bendrus tyrimo projektus su Leuveno, Glazgo Kaledonijos, Newcastle, Mastrichto ir Drezdeno Technikos universitetais. Šiuo metu mezgasi bendradarbiavimas su Rygos technikos, Heidelbergo ir Odense universitetais. Į priekį mus veda pasaulinio lygio inovacijų troškimas, todėl su inovatyviais ir ambiciningais mokslininkais rasti bendrą kalbą nėra sunku.
- Pernai oficialiai buvote tituluoti „3D technologijų lyderiu Lietuvoje“. Kodėl pasirinkote investuoti būtent į šią gamybos kryptį?
– UAB „Baltic Orthoservice“ yra adityvinės gamybos (3D spausdinimo) pradininkas Lietuvoje. Investuoti į šią gamybos sritį mus paskatino turimos žinios ir sukaupta kompetencija radiologinių vaizdų inžinerijos, 3D skenavimo ir modeliavimo srityse. Sujungus mūsų turimas kompetencijas su 3D spausdinimo teikiamomis galimybėmis gavome puikų sinerginį efektą – įmonė tapo pajėgi kurti, vystyti ir gaminti pačios sudėtingiausios klasės medicinos prietaisus.
- Kodėl šios žinios ir 3D spausdinimo technologijos pritaikymas toks svarbus?
– Įsisavinę adityvinės gamybos technologijas mes iš pagrindų keičiame nusistovėjusią chirurginio mąstymo paradigmą. Vietoje to, kad suktų galvą, kaip konkrečiam pacientui jo specifiniu klinikiniu atveju atkurti pažeistą kūno dalį iš to, ką turi po ranka, chirurgai dabar gali kreiptis į mus ir nurodyti konkrečias konstrukcines ir funkcines specifikacijas implantui. Mūsų inžinieriai suprojektuoja ir pagamina personalizuotą gaminį.
- Ką sudėtingiausio teko projektuoti ir pagaminti 3D spausdintuvu?
– Didžiausiu iššūkiu galėtume įvardinti smilkininių apatinio žandikaulio sąnarių endoprotezus, kurie buvo sėkmingai suprojektuoti, pagaminti ir implantuoti pacientei šių metų birželį LSMU ligoninėje Kauno Klinikose. Šis atvejis ypatingas tuo, jog vienos operacijos metu pacientei reikėjo keisti abu žandikaulio sąnarius. Apatinis žandikaulio sąnarys, palyginus su kitais žmogaus sąnariais, nėra didelis, tačiau išsiskiria savo biomechanika – didele judesių laisve (sąnaryje vyksta dvejopi judesiai – slydimas ir sukimas). Tai buvo pirmoji operacija Lietuvoje, kai buvo panaudoti lietuviški, o ne amerikietiški žandikaulių sąnarių protezai.
- Ar buvo sudėtinga rasti reikiamos kvalifikacijos darbuotojų Lietuvoje, kurie projektuotų ir gamintų implantus?
– Rasti reikiamos kvalifikacijos darbuotojų, kurie gebėtų projektuoti ir gaminti personalizuotus implantus, yra sudėtinga, todėl įmonė nuolat investuoja į savo darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, ugdo jaunus specialistus, teikia pasiūlymus universitetams dėl šios srities specialistų rengimo tobulinant mokymo programas. Pas mus praktiką atlieka ne tik Lietuvos, bet ir Prancūzijos ar Danijos studentai. Kai kurie, užbaigę magistro studijas, grįžta pas mus dirbti. Todėl, nors lietuvių turime daugiausia, esame tarptautinis kolektyvas. Norint būti inovatyviems, negalima virti savo sultyse – reikalingas tarptautinis bendradarbiavimas.
- Jūs laikote save labiau mokslininkais ar verslininkais?
– Šiemet net du mūsų darbuotojai išvyko į doktorantūros studijas Velso ir Liverpulio universitetuose. Gaila, kad iki šiol Lietuvoje neįteisinta pramoninė doktorantūra. Kuriant naujus produktus sprendžiami sudėtingi moksliniai ir technologiniai klausimai. Šiemet pas mus kaip Europos Komisijos ekspertai lankęsi Heidelbergo universiteto (Vokietija) mokslininkai klausė, ar neketiname atliktų tyrimų paversti disertacijomis ir pasiūlė savo bendradarbiavimą. Todėl manau, kad esame ne tik verslininkai, bet ir mokslininkai. Bet mokslą darome ne dėl mokslinio laipsnio, o tiesiog kuriame naujus produktus ir technologijas.
- Kokių ambicijų turi „Baltic Orthoservice“? Spausdinsite žmonių organus?
– Daug ambicijų... Šiuo metu kuriame keturių naujų grupių personalizuotų implantų projektavimo, gamybos ir validavimo technologijas, taip pat technologinius sprendimus, įgalinančius pereiti prie masinės personalizuotų implantų bei vienkartinių chirurginių įrankių gamybos, sutrumpinti jų gamybos terminus ir sumažinti kainą tiek, kad personalizuoti implantai taptų labiau prieinami jų galutiniams naudotojams – pacientams. O rytoj tikiuosi gaminsime dirbtines žmogaus kūno dalis, integruodami kietųjų audinių pakaitalą su dirbtiniu būdu formuojamais minkštaisiais audiniais, su naujos kartos 3D spausdintuvais gaminsime ne tik personalizuotus širdies operacijoms rengiamų pacientų širdžių anatominius modelius, naudojamus prieš-operaciniam planavimui, ką darome šiandien, bet ir dirbtines širdis, kombinuodami skirtingas savybes turinčias medžiagas, bei kursime pacientų įgalinimo sprendimus, veikiančius žinių technologijų pagrindu ir mažinančius gydytojo ir paciento informacinę asimetriją.
Šis interviu yra straipsnių ciklo „LT inovacijų sėkmės istorijos 2016“ dalis. Ciklas parengtas pagal projektą „Technologijų ir inovacijų populiarinimas“, kuris yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondų lėšomis. Projekto tikslas – populiarinti technologijų pažangą ir inovacijas, informuojant verslą ir verslui imlią visuomenę apie mokslinių tyrimų vykdymo ir inovacijų diegimo naudą. Projektą vykdo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).
