„Ši jaunuolių komanda turi tai, kas gyvybiškai svarbu inovatyvioms įmonėms – gebėjimą prisitaikyti, mokytis ir nuolat vystyti idėjas. Investicijos į tokius talentus anksčiau ar vėliau atsiperka“, – MTEP (Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros) rezultatų komercinimo priemonės paramą komentavo Ričardas Valančiauskas iš Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros.
Pokalbis apie žaidimų kūrimo verslą, iššūkius ir kelią į sėkmę su vienu iš „Tiny Lab Productions“ įmonės įkūrėjų Jonu Abromaičiu.
- Sėkmingiausias iki šiol sukurtas Jūsų mobilusis žaidimas „Fun Kid Racing“ atsirado atsitiktinai, kai apsilankęs pas savo mažąjį sūnėną pastebėjote, kad mobiliųjų žaidimų niša mažiems vaikams dar neužpildyta. Kokia buvo „Tiny Lab Productions“ kompanijos įkūrimo istorija?
– Mes niekada negalvojome kurti mobiliųjų žaidimų vaikams. Tiesą sakant, mūsų pirminė svajonė buvo sukurti tokį strateginį žaidimą, kurį žaistų daugybė žmonių iš viso pasaulio. Deja, tačiau po kiek laiko supratome, kad strateginių žaidimų kūrimas yra labai sunkus ir ilgas darbas.
Turėjome pripažinti, kad vis dar stokojame žinių ir patirties: sukurtiems žaidimams nesisekė taip gerai, kaip norėjome. Augant įmonės išlaikymo sąnaudoms susidūrėme su didesniu pinigų poreikiu, todėl pradėjome eksperimentuoti išbandydami įvairius žaidimų žanrus. Darėme daug klaidų, iš kurių uoliai mokėmės, nes atrasti sėkmingą ir pelningą nišą yra išties labai sunku. Netikėtai atradus neužpildytą lenktyninių žaidimų vaikams rinką supratome, kad pagaliau tai yra tai, kas mums sekasi ir kas neša pelną.
- Žaidimų rinkoje stipri konkurencija, dažnai tenka savo vertę įrodinėti tarptautiniu mastu. Kokie jūsų išskirtinumai, kuo žaidėjus pritraukia „Tiny Lab Productions“?
– Mūsų žaidimai išsiskiria tuo, kad jie puikiai patenkina specifinius žaidėjų poreikius. Rinkoje trūko lenktyninių žaidimų vaikams, ir mes tai pasiūlėme pirmieji. Siekdami sukurti kuo geresnę žaidimo patirtį vaikams, mes geriname žaidimų kokybę: tobuliname žaidimų grafiką, kuriame vis įdomesnius scenarijus, daugiau dėmesio skiriame žaidimų garsams, muzikai ir animacijai.
- Kokiais per septynerius metus pasiektais rezultatais labiausiai didžiuojatės?
– Labiausiai didžiuojamės turėdami beveik 30 milijonų žaidimų parsisiuntimų ir 4,2 milijono aktyvių žaidėjų per mėnesį. Taip pat labai džiaugiamės tuo, kad kuriame populiariausius lenktyninius žaidimus vaikams, už kuriuos mus įvertino „Google Play“ mobiliųjų programėlių parduotuvė. Ji paskyrė mums „Top žaidimų kūrėjas“ ženklelį.
- Kiek laiko vidutiniškai užtrunka sukurti vieną žaidimą? Kokio dydžio šiuo metu Jūsų kolektyvas?
– Labai priklauso nuo žaidimo pobūdžio, todėl negalime įvardyti konkretaus laikotarpio, per kurį yra sukuriamas žaidimas. Vienam žaidimui sukurti gali pakakti vos poros dienų, o kitam ir 3 metų gali būti negana. Šiuo metu kolektyvą sudaro beveik 20 žmonių.
- Žaidimų pasiūla yra milžiniška. Kaip generuojate pajamas? Ar pavieniai žaidimų kūrėjai turi galimybių užsidirbti?
– Šiuo metu daugiausiai pajamų sugeneruojame iš reklamų žaidimuose, o taip pat iš užrakinamo programėlių turinio, kurį vartotojai gali įsigyti už realius pinigus. Paskutiniu metu atsiranda ir daugiau alternatyvių būdų užsidirbti – duomenų pardavimas ar tiesioginis įvairių medijų platinimas, pavyzdžiui, muzikos ar vaizdo įrašų. Pavieniai žaidimų kūrėjai taip pat gali užsidirbti. Šiuo metu pasitaiko vis daugiau savamokslių, kurie viską daro patys (piešia, programuoja, kuria garsus ir t. t.). Kartais tokiems žaidimų kūrėjams pasiseka, ir jų žaidimas tampa populiarus. Liūdna tiesa yra tokia, kad tik vienetai iš tūkstančių pavienių žaidimų kūrėjų pasirūpina visais žaidimų kūrimo ir platinimo aspektais bei sugeba iš to pasipelnyti.
- Vienas populiariausių jūsų žaidimų – išmaniųjų telefonų vartotojams. Kuo ypatinga išmaniųjų telefonų žaidimų rinka?
Čia yra daug rizikos ir daug konkurentų. Pasitaiko ir nemažai plagijavimo atvejų, kai vieni žaidimų kūrėjai „vagia“ idėjas, kartais net grafiką, bandydami sukurti analogišką žaidimą. Kitas šios rinkos neigiamas aspektas yra mažas žaidėjų mokumas. Juos labai sunku įtikinti išleisti pinigus už papildomą programėlės turinį, taip pat sunku išlaikyti jų dėmesį, išugdyti lojalumą žaidimams. Visgi, sėkmės atveju galima tikėtis uždirbti neproporcingai didelį pelną, kuris atperka visas šios rinkos neigiamybes.
- Kas buvo sunkiausia pradedant verslą, su kokiais iššūkiais susidūrėte ir kaip juos sprendėte?
– Sunkiausia buvo tada, kai prireikė išlipti į teigiamą balansą ir uždirbti daugiau, nei išleidžiame. Kad tai padarytume, privalėjome sukurti produktą, kuris sulauktų sėkmės. Tai buvo antrasis iššūkis, nes tam mums labai trūko žinių ir patirties. Galiausiai, po daugybės nuopuolių ir keleto pakilimų ėmėme geriau pažinti rinką, kurioje esame. Tai galiausiai mus atvedė į sėkmę. Niekas iškart nepasidaro, reikia sunkiai dirbti.
- Kas padėjo sprendžiant finansinius klausimus?
– Kai pirmą kartą kreipėmės į MITA (Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrą) jau turėjome veikiantį žaidimą, kuris buvo platinamas Lietuvoje. Su MITA pagalba planavome plėsti žaidimą į globalią rinką, tačiau vienas iš reikalavimų buvo įsisteigti įmonę. Tai savo ruožtu privertė skaičiuoti pinigus, įsivesti daugiau tvarkos ir žiūrėti į darbą kur kas rimčiau. Šis žingsnis pasitarnavo kaip geras spyris į užpakalį mūsų komandai, kuri tuo metu buvo gerokai apstingusi.
- Kokie „Tiny Lab Productions“ artimiausi planai? Ką naujo žadate pasiūlyti ateityje, kokias rinkas ruošiatės užkariauti?
– Tikimės, kad per ateinančius metus pasieksime 80 milijonų žaidimų parsisiuntimų ribą ir tapsime vis plačiau žinomu vaikiškų žaidimų kūrėju, vaikų atpažįstamu prekės ženklu. O dar slapta viliamės, kad po kelerių metų pradėsime ir fizinių žaislų bei kitų atributų gamybą, kuri tik dar labiau padidins kompanijos žinomumą.
Šis interviu yra straipsnių ciklo „LT inovacijų sėkmės istorijos 2016“ dalis. Ciklas parengtas pagal projektą „Technologijų ir inovacijų populiarinimas“, kuris yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Projekto tikslas – populiarinti technologijų pažangą ir inovacijas, informuojant verslą ir verslui imlią visuomenę apie mokslinių tyrimų vykdymo ir inovacijų diegimo naudą. Projektą vykdo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).
