O melagingų naujienų svetainės (kurios, teigiama, gerokai įtakojo net ir Donaldo Trumpo pergalę JAV prezidento rinkimuose) specialiai kuriamos taip, kad atrodytų tiek patraukliai, tiek patikimai, o svarbiausia – pasiūlytų skaitytojų geidžiamos, bet nebūtinai teisingos informacijos patvirtinimą.
Kam kuriamos tokios svetainės? Priežasčių gali būti bent kelios – ir politinė, ir idėjinė kova, arba, kaip jau rašė portalas „Lrytas.lt“, – tiesiog būdas pasipelnyti. Nes tokių svetainių lankomumas – tikrai didelis.
O kol „Facebook“ kūrėjai su pačiu Marku Zuckerbergu priešakyje mindžiukavo ir pritariamai linksėjo galvomis, kad „kažką reikia daryti“, tol entuziastai ėmė ir padare – šiomis dienomis kaip tik startavo naršyklės įskiepis „BS Detector“ (veikiantis Chrome, Safari ir Edge naršyklėse, tik paskutiniams dviems reikia dar vieno įskiepio) ne tik atpažįsta angliškuosius resursus, teikiančius melagingą ar netikslią informaciją, bet ir ją klasifikuoja į tokias grupes:
Melagingos žinios: šaltiniai, kurie fabrikuoja istorijas
Satyra: svetainės, kurios satyriškai komentuoja politinius įvykius, pasitelkdami melagingų žinių formą
Ekstremalus šališkumas: šaltiniai, kurie transliuoja politinę propagandą ir grubius faktų iškraipymus.
Konspiracijų teorijos: gerai žinomi konspiracijos teorijų skleidėjai
Gandai: šaltiniai, kurie dalinasi nuogirdomis, užuominomis ir kitais nepatikrintais faktais
Valstybinės žinios: žodžio laisvę ribojančių valstybės kontroliuojamų šaltinių pateikiamos žinios
Nemokslas: šaltiniai, kurie skleidžia moksliškai abejotinus faktus
Neapykantos grupės: šaltiniai, kurie aktyviai propaguoja rasizmą, neapykantą moterims, homofobiją ar kitas diskriminacijos formas.
