Rinkosi tarp Melburno, Dubajaus ir Vilniaus
36-erių programuotojas Vykintas Bartkus, devynerius metus pragyvenęs Prancūzijoje, kur dirbo prie įspūdingų IT projektų, kiek daugiau nei prieš pusmetį grįžo į gimtąjį Vilnių.
Vykinto karjeros svetur maršrutas driekėsi nuo Paryžiaus iki Monako ir galiausiai Nicos – per tą laiką lietuvis dirbo programuotoju viename didžiausių Prancūzijos žiniasklaidos koncernų ir prisidėjo prie garsių žurnalų „Elle“, „Psichology“ ir kitų elektroninių versijų kūrimo, Monake dirbo stambioje finansų valdymo įmonėje bei Europos kardiochirurgų asociacijoje, o prieš grįždamas į Lietuvą vienoje seniausių Nicos IT kompanijų kūrė mobiliąsias programėles.
Vykintas save laiko pasaulio piliečiu ir neslepia didelės nostalgijos Lietuvai nejautęs: „Man namai yra ten, kur „WiFi“ automatiškai prisijungia.“ Galbūt todėl, nesaistomas jokių sentimentų praeičiai, naujų karjeros galimybių jis dairėsi kone po visą pasaulį: turėjo darbo pasiūlymų Melburne, Dominikos Respublikoje ir net Dubajuje, tačiau galiausiai pasirinko Vilnių.
„Mane labai nustebino, kad Lietuvoje per gana trumpą laiką įsisteigė daug didelių pasaulinio garso kompanijų – man tai padarė įspūdį. Pradėjęs domėtis supratau, kad šiandien Europoje būtų sunku surasti kitą miestą, kuris taip sparčiai vystosi IT srityje, kaip Vilnius. Manau, kad būtent Vilnius programuotojams dabar gali pasiūlyti vienas geriausių galimybių Europoje. Be to, patyrusių programuotojų atlyginimai atskaičius mokesčius Lietuvoje jau niekuo neatsilieka nuo atlyginimų Prancūzijoje“, – pastebi V.Bartkus, nuo kovo mėnesio dirbantis vyriausiuoju programuotoju bendrovėje „Tieto Lietuva“.
Dar niekada nebuvome taip arti Vakarų
Didžiausios personalo atrankos bendrovės Lietuvoje „Alliance for Recruitment“ partneris Andrius Francas patvirtina, kad tokių pavyzdžių, kai puikią karjerą Vakarų Europoje padarę lietuviai programuotojai grįžta į tėvynę, yra ne vienas – tai jau tampa nauja tendencija.
A.Francas sako, kad jų bendrovė, sulaukusi klientų užsakymų, taip pat aktyviai dirba šia linkme. „Štai praėjusią savaitę Dubline rengėme susitikimus su Airijoje dirbančiais lietuvių specialistais – jie mato daug galimybių grįžti į Lietuvą, nes čia kuriasi daug patrauklių darbo vietų, ateina nauji investuotojai, steigiasi įdomūs startuoliai“, – pasakojo A.Francas ir pridūrė, kad panašias išvykas siekiant parvilioti geriausius specialistus į Lietuvą jie jau yra rengę kone visoje Europoje – Stokholme, Kopenhagoje, Berlyne ir kitur.
Patyrusių programuotojų atlyginimai Lietuvoje, pasak A.Franco, labai varijuoja, priklausomai nuo patirties ir kvalifikacijos, tačiau per pastarąjį penkmetį įvyko didelis jų šuolis – palyginti su Vakarų Europa, dar niekada nebuvome taip arti.
„Kasmet IT specialistų atlyginimai Lietuvoje auga apie 10 proc. Skirtumas, palyginti su vakarietiškais atlyginimais, kol kas išlieka, bet jis vis labiau tirpsta, todėl aš pabrėžiu, kad įmonių, kurios pardavinėja resursus IT srityje, bet nekuria jokio produkto, verslas gali labai greitai pasibaigti“, – įspėja ekspertas.
Personalo atrankos ekspertas neabejoja, kad programuotojų sugrįš vis daugiau, nes Lietuva, kaip pastebėjo ir Nicą į Vilnių iškeitęs V.Bartkus, iš tiesų dabar gali pasiūlyti programuotojams labai geras sąlygas – tiek profesinių iššūkių, tiek pajamų požiūriu.
Tiesa, atlyginimas renkantis darbdavį yra svarbus, bet anaiptol ne pats svarbiausias kriterijus – ypač kai kalbame apie rinkoje gerai vertinamus IT specialistus. Pasak V.Bartkaus, svarbu yra visas paketas, kurį tu gauni kaip darbuotojas: tai ir lanksčios darbo sąlygos, ir socialinės garantijos bei įvairūs priedai. Tad vienas esminių dalykų yra aukšto lygio įmonės organizacinė kultūra, ir Lietuva, kaip pastebi neseniai iš Prancūzijos grįžęs mūsų pašnekovas, šiuo požiūriu yra padariusi didelį žingsnį į priekį.
Beje, „Alliance for Recruitment“ duomenimis, programuotojai Lietuvoje šiuo metu vidutiniškai uždirba 60–75 proc. vakarietiško atlyginimo – proporcija didėja arba mažėja priklausomai nuo šalies, su kuria lyginame, bei kompetencijos.
„Kad lietuvių specialistų grįžimas būtų spartesnis, reikėtų paskatinimo ir iš valstybės – jei norime, kad į Lietuvą grįžtų prieš 10–15 metų emigravę lietuviai, užsienyje sukūrę šeimas ir turintys mokyklinio amžiaus vaikų, būtina užtikrinti galimybes jų vaikams integruotis – sudaryti sąlygas Lietuvos mokyklose mokytis anglų kalba ir laipsniškai pereiti prie ugdymo valstybine lietuvių kalba. Nuo bendro sisteminio požiūrio priklausys labai daug“, – įsitikinęs „Alliance for Recruitment“ partneris A.Francas.
