Tokias įžvalgas pateikė asociacija „Infobalt“, atlikusi stambiausių Lietuvos IRT įmonių apklausą.
Šiuo metu vidutinis darbo užmokestis IRT rinkoje siekia 1313 eurų per mėnesį. Didesnes algas mūsų šalyje gauna tik finansų ir draudimo įmonių specialistai (jų vidutinė mėnesio alga siekia 1442 eurus, neatskaičius mokesčių).
Nepaisant to, mūsų šalyje yra mažiau nei 28 tūkst. IRT sektoriaus darbuotojų, kurie sudaro tik 2,1 proc. visos darbo jėgos. Lietuva atsilieka ne tik nuo Estijos (4,4 proc.), Airijos (4,1 proc.), Suomijos (6,5 proc.), bet ir apskritai ES vidurkio (3,5 proc.). Ir pasiūlos tikrai netrūksta – specialistų laukia tūkstančiai laisvų darbo vietų.
„Lietuvos IRT įmonės sako, kad jau šiandien joms reikia 26 proc. daugiau specialistų. Yra laisva darbo vieta – nors eik ir dirbk“, – pastebėjo „Infobalt“ vykdomasis direktorius Paulius Vertelka.
Net 74 proc. visų Lietuvos IRT specialistų dirba Vilniaus rajone.
Šiuo metu labiausiai trūksta programuotojų ir testuotojų, tačiau ne mažesnis poreikis išlieka ir sistemų analitikų, sistemų architektų, IT projektų vadovų, grafikos dizainerių, tinklų inžinierių.
Anot P.Vertelkos, per artimiausius trejus metus net 95 proc. IRT sektoriuje dirbančių įmonių planuoja verslo plėtrą ir darbuotojų skaičiaus didinimą. Prognozuojama, kad per šį laikotarpį specialistų poreikis išaugs iki 89 proc.
Pusė įstojusiųjų studijų nebaigia
IRT specialistų stygius Lietuvoje jaučiamas jau kelerius metus, o be ryžtingų valdžios sprendimų Lietuvos atsilikimas nuo kitų ES šalių gali tapti mirties nuosprendžiu šalies progresui.
„Infobalt“ naujai atėjusiai valdžiai siūlo imtis ryžtingų švietimo reformų, integruojant tiksliuosius ir IT mokslus į pradinių klasių programas, kad vėliau į universitetus stojantys jaunuoliai būtų pasirengę rinktis iš pažiūros sudėtingas IT studijas.
„Raginame valdžią veikti ryžtingai ir iki 2020 metų IRT studijų absolventų skaičių padidinti mažiausiai du kartus, palyginus su 2015 metais IT studijas baigusių studentų skaičiumi“, – teigė P.Vertelka.
Asociacijos duomenimis, stojančiųjų į IRT krypties studijas skaičius pastaraisiais metais ūgtelėjo 14 proc. Be to, šįmet daugiausia šimtukininkų pasirinko būtent IT srities studijas. Tai – optimistiškai nuteikianti tendencija. „Turime gerą inerciją ir gerą trajektoriją, reikia ją suvaldyti ir teisingai išnaudoti“, – reziumavo P.Vertelka.
Kiek liūdniau tai, kad kone pusė įstojusiųjų šių studijų nebaigia. Didelė dalis studentų jau pirmaisiais mokslo metais susiranda darbą (ar, tiksliau, juos susiranda darbdaviai) ir tiesiog nebemato prasmės siekti išsilavinimo.
„Ilgesnėje perspektyvoje tai gresia problemomis, nes nelieka tų, kurie pereitų į magistro, doktorantūros studijas – mums reikės dėstytojų, akademikų. Bet dabar reikia tiek darbo jėgos, kad šis potencialas „numušamas“, – teigė P.Vertelka.
Pasigenda valstybės dėmesio
P.Vertelka pasigedo valstybės sprendimų, kurie konsoliduotų IRT sektorių, iškeltų jį į valstybės prioritetų sritį, nes IRT prisideda prie aukštos paslaugų vertės kūrimo svarbiausiose valstybės teikiamų paslaugų srityse: švietimo, sveikatos apsaugos, finansų, taip pat administracinės veiklos efektyvumo didinimo ir kt.
„Mūsų manymu, atsiranda būtinybė konsoliduoti IRT ir inovacijų kompetencijas vienoje ministerijoje, kad būtų galima valstybiniu lygiu formuoti IRT ir inovacijų politiką, skatinti investicijas į aukštąsias, informacines technologijas, kurios, kaip akcentuoja tarptautinės organizacijos, padeda spręsti globalias problemas, atsiperka ir prisideda prie ekonomikos augimo.
Naujai išrinktos politinės partijos pabrėžia, kad ekonomika turi būti grindžiama inovacijomis, aukštą pridėtinę vertę kuriančia pramone, tačiau nekalba apie investicijas į IRT sektorių bei kaip IRT sektorius gali efektyviai prisidėti prie augimo“, – sakė „Infobalt“ vykdomasis direktorius.
Vienas iš asociacijos tikslų – teikti prioritetą skaitmeninių inovacijų paslaugų ir produktų kūrimui bei jų eksportui, tačiau tam būtinas valstybinio lygmens dėmesys ir bendradarbiavimas.
„Nuojauta iš to, kaip mes bendraujame su naujaisiais politikais, atrodo teigiamai. Yra klausomasi, reaguojama į mūsų siūlymus. Prieš rinkimus „Infobalt“ pateikė siūlymus visoms politinėms jėgoms, ir nors jų programose nugulė tik dalis tų pasiūlymų, turime vilties, kad Vyriausybės programoje atsiras didžioji dalis pasiūlymų“, – sakė P.Vertelka.
