Anksčiau šią savaitę skelbta, kad tokiam planui jau pritarė Vyriausybė. Susisiekimo ministerijos teigimu, tai viešajame sektoriuje leistų efektyviau naudoti IT išteklius, užtikrinti duomenų saugumą ir taupyti lėšas.
K.Šliužas pastebėjo, kad šalies IT ūkis jau seniai turi sisteminių problemų.
„Valstybės IT ūkis yra labai išskaidytas – oficialioje statistikoje nurodomi 99 duomenų centrai. Lietuvos masteliui tai yra aiškiai per daug. Mažėjimas į bet kokį skaičių – dabar eina kalba apie keturis, jei neklystu, – yra didžiulė pažanga. Gal ateityje šis skaičius keisis, bet kryptis labai teisinga“, – teigė K.Šliužas.
Gero plano sėkmė priklauso nuo jo įgyvendinimo. Idėja gera, žiūrėsime, kaip seksis ją įgyvendinti. K.Šliužas
Kita problema, anot jo, yra prastas esamų sistemų suderinamumas. Valstybinės institucijos teikia įvairias paslaugas, naudoja skirtingas platformas ir aplikacijas, kurios dažnu atveju yra prastai suderinamos tarpusavyje.
„Konsoliduojant IT ūkį atsiranda prielaidos vienodinti standartus, bent jau teorinė galimybė, kad bus kažkokia ar institucija, ar asmuo, ar, kaip kai kurie politikai įvardino, Inovacijų ministerija – matysime. Bet bus kažkoks centralizuotas modelis, kuris nurodys, kad standartai yra tokie, – sakė jis. – Paprastas pavyzdys: atidarant bet kokią kavinę yra sanitarinės normos. Nesvarbu, kur mes tą kavinę atidarome, jos yra vienodos ir visi jas turi atitikti. IT srityje tokių normų ekvivalento nelabai yra, jau nekalbant apie saugumo lygius. Taigi atsiranda labai teisinga prielaida šį dalyką spręsti.“
Trečia sisteminė problema, pasak „Teo“ ir „Omnitel“ vadovo, yra neefektyvus lėšų naudojimas. IT srities pirkimai dažnai iš dalies finansuojami ES lėšomis, kurios nukreipiamos į techninės įrangos pirkimus.
„ES pagalba pasibaigia, projektas pasibaigia, bet pirkinį reikia išlaikyti – atlikti programinės įrangos atnaujinimus, apmokyti žmones, iškyla suderinamumo klausimai... Taigi mes prisiperkame daug daiktų, bet jais pasinaudoję išmetame ir perkame naujus. Vėlgi, konsoliduojant galima daug racionaliau pasižiūrėti į tai, ką reikia iš tikrųjų nusipirkti, ką reikia išlaikyti, kokių reikia kompetencijų. Verslas galėtų dalyvauti tokių paslaugų teikime, svarbiausia, kad nebūtų kažkokių dirbtinių kliūčių, neleidžiančių dalyvauti konkursuose, neleidžiančių pasiūlyti vienas ar kitas paslaugas valstybei“, – kalbėjo K.Šliužas.
