ESTT priėmė sprendimą byloje, kurioje ginčas kilo tarp dviejų verslo įmonių. Ieškovas siekė įrodyti, kad atsakovas atsakingas už tai, kad per jo suteiktą nemokamą interneto prieigą paviešintas autorinis kūrinys, neturint tam sutikimo.
Teismo verdiktas buvo palankus atsakovui. Konstatuota, kad verslininkai nėra atsakingi už jų klientų atliktus pažeidimus, prisijungus prie interneto tinklo. Teismas nurodė, kad verslininkai, kurie savo verslo vietoje klientams suteikia galimybę nemokamai ir anonimiškai naudotis bevieliu internetu, negali būti laikomi atsakingais už klientų atliktus veiksmus, net jei jie pažeistų kitiems subjektams priklausančias autorių teises.
Dėl išaugusių sąnaudų verslas gali atsisakyti „Wi-Fi“ paslaugos teikimo klientams.
Ką tai reiškia? Jei kavinėje prisėdęs klientas, pasinaudojęs įstaigos siūlomu internetu, atsisiųs nelegalią filmo kopiją ar išplatins muzikinį kūrinį, autorių teisių turėtojai negalės reikalauti kavinės, kad ši atlygintų autorių teisių turėtojo patirtus nuostolius. Autorių teisių turėtojai taip pat negali reikalauti, kad kavinė atlygintų patirtas teisines išlaidas dėl pretenzijos ar ieškinio pateikimo.
Nauji reikalavimai
Nors verslininkas šioje situacijoje buvo išteisintas, ESTT nurodė, kaip autorių teisių turėtojai galėtų ginti savo teises. Jie gali reikalauti, kad verslininkai pritaikytų tam tikras technines priemones belaidei interneto prieigai apsaugoti, kurios užkirstų kelią arba itin apsunkintų galimybę interneto prieigos naudotojams talpinti ar parsiųsti kūrinius, neturint tam teisės.
Iš tokių galimybių minimi tinklo slaptažodžiai ir kliento tapatybės nustatymas ir atskleidimas. Tai yra, esant pažeidimui, autorinių teisių turėtojas kreipiasi į kavinę, kuri turi nurodyti, kuris konkrečiai jos klientas padarė pažeidimą.
Ką tai reiškia verslui? Norėdamas ir toliau teikti nemokamą interneto ryšį savo klientams, kavinę turintis verslininkas turės kaupti savo klientų asmens duomenis. Vadinasi, jis turės registruotis kaip asmens duomenų valdytojas ir įgyvendinti atitinkamas saugumo priemones, kurios užtikrintų tvarkomų asmens duomenų saugumą bei tinkamus asmens duomenų tvarkymo procesus.
Tokie reikalavimai turės kelis padarinius: pirma, papildoma prievolė virs papildoma finansine našta verslui, nes reikės įgyvendinti tiek techninius, tiek teisinius reikalavimus; antra, dėl išaugusių sąnaudų verslas gali atsisakyti „Wi-Fi“ paslaugos teikimo klientams.
Bet kokiu atveju, verslininkams nederėtų ignoruoti šio teismo sprendimo, nes gali tekti mokėti du kartus. Jei autorių teisių turėtojas kreipsis į verslininką dėl techninių priemonių įgyvendinimo, tai jis ne tik turės įgyvendinti priemones, tačiau ir atlyginti teisines išlaidas dėl tokio kreipimosi. Taip pat galėtų būti skiriamos baudos už teismo sprendimo nevykdymą.
ESTT savo sprendime nurodė principą, bet ne būdus, kaip įgyvendinti reikalavimą, todėl verslininkai turi alternatyvų. Viena iš alternatyvų galėtų būti paprastos registracijos formos pateikimas klientams jų įrenginiuose, kai šie bando prisijungti prie bevielio interneto tinklo.
Tuomet klientas turėtų suvesti savo duomenis, kad galėtų naršyti, ir prisijungus kitą kartą, jo įrenginys būtų automatiškai identifikuojamas. Ši praktika jau taikoma Vakaruose, kai kurių didžiųjų tinklų kavinėse ir prekybos centruose.
Straipsnio autorius Ignas Motiejūnas yra advokatų kontoros „Sorainen“ teisininkas
