Kaip pasikeitė pasaulis per 110 metų: ryšio priemonės tada ir dabar?

2016 m. rugsėjo 27 d. 12:25
Jei gyventumėte prieš 110 metų, kaip apie planuojamą viešnagę praneštumėte bičiuliui kitame mieste? Greičiausiai rašytumėte laišką arba siųstumėte brangią telegramą. Įdomu, kaip žmonės bendravo tuomet? Švęsdamas 110 metų sukaktį, „Stumbras“ trijų straipsnių serijoje kviečia pasižvalgyti, kaip pasikeitė pasaulis per šį laikotarpį. Išvyskite, kaip atrodė senutėlis radijo imtuvas, pirmasis masinio naudojimo mobilusis telefonas ir kokiomis šiuolaikinėmis priemonėmis bendraujame bei sužinome apie pasaulį dabar.
Daugiau nuotraukų (11)
1. Radijas
Savo aukso amžiaus radijas sulaukė XX a. pradžioje. Padovanojęs tokius reiškinius kaip tiesioginė transliacija ar muilo opera, jis perkėlė mus į naują komunikacijos erą – radijo signalas įveikė miestų, valstybių, žemynų ir net geležinės uždangos ribas.
Griozdiški radijo aparatai išnyko iš mūsų namų ir radijo stočių, kurių šiuo metu pasaulyje yra maždaug 44 tūkst. Dabar radijo klausomės automobiliuose, užsidėję ausinukus ar tiesiog įsijungę internetą.
Beje, ar žinote, kad ir mes patys esame tarsi radijo stotys? Mūsų turimi mobilieji telefonai iš esmės yra nedidelio galingumo radijo siųstuvai-imtuvai.
2. Televizija
Pamėginkime įsivaizduoti pasaulį be televizoriaus. Ne tik be įtaiso, bet ir to, ką jis mums parodė: žinių ir varžybų, filmų ir serialų, griūvančios Berlyno sienos, olimpinių žaidynių, Niujorko, Afrikos savanos, Mėnulio.
Tipiškas XX a. namų buities vaizdas būtų nepilnas, kol jame neatsirastų televizorius. Pirmoji televizijos stotis savo darbą pradėjo 1928 m., o dabar jau sunku įsivaizduoti kaip gyveno žmonės iki tol. Nebent tai būtų parodyta per televizorių. Radijas mums leido išgirsti pasaulį, televizorius – jį pamatyti.
3. Vaizdo skambučiai
Ar galėtumėte patikėti, kad vaizdo skambučiai buvo įmanomi dar prieš 80 metų? 1936 m. pirmoji video skambučių linija sujungė du Vokietijos miestus: Leipcigą ir Berlyną. Lietuvoje toks ryšys atsirado septintajame dešimtmetyje – vienas kitą pamatyti ir išgirsti galėjo Vilniaus ir Kauno gyventojai. Žinoma, naudotis vaizdo skambučiais tuomet nebuvo taip paprasta kaip dabar. Anksčiau tam reikėjo griozdiškos aparatūros, o dabar gana kompiuterio, planšetės arba išmaniojo.
4. Palydovinis ryšys
„Nuo likimo nepabėgsi“ – skelbia priežodis. Nuo palydovinio ryšio – irgi. Tvankios džiunglės, statūs kalnai, kepinančios dykumos, ledo dykros – palydovinis ryšys jus lydės visur, kur jums reikia ir nereikia.
Pirmasis skambutis palydoviniu ryšiu buvo perduotas 1962 m., tais pat metais palydovas perdavė ir pirmąjį vaizdo įrašą. Ir staiga pasaulis tapo „globaliu kaimu“, kurio kitą kraštą galime pasiekti vos keliais distancinio pulto ar palydovinio telefono mygtukų spustelėjimais.
5. Elektroninis paštas
„QWERTYUIOP“ – tai pirmojo, 1971 m. išsiųsto elektroninio laiško tekstas. O tiksliau iš eilės kompiuterio klaviatūroje sumaigyti mygtukai, pasitarnavę kaip žinutė – testas. Nuo šio begėdiškai neįspūdingo ir neįsimenamo teksto, prasidėjo dar viena žmonių tarpusavio komunikacijos revoliucija.
Prisiminkite, kada paskutinį kartą esate gavę nekomercinį, ranka rašytą laišką? Turbūt senokai. O kiek laiškų įkrito į jūsų elektroninio pašto dėžutę? Paskaičiuota, kad praėjusiais metais kiekvieną sekundę pasaulyje buvo išsiunčiama 2,4 mln. elektroninių laiškų.
6. Mobilusis telefonas
Parduodamas telefonas: kaina – 4 tūkst. JAV dolerių, svoris – 800 g, pokalbių laikas – 3 h, krovimo laikas – 10 h. Duomenys neįspūdingi, tiesa? Tai Motorola modelio „DynaTAC 8000X“ charakteristikos. Šis aparatas pasirodė 1983 m. ir tapo pirmuoju komerciniu mobiliuoju telefonu.
Senolis „DynaTAC 8000X“ ateinančioms kartoms perdavė tikrai gerus genus – skaičiuojama, kad vien šiemet mobiliuosius telefonus turės 4,61 mlrd. žmonių.
7. Trumposios žinutės
Pirmosios „sms“ žinutės autorius buvo išradingesnis už pirmojo elektroninio laiško siuntėją. Pirmoji žinutė buvo išsiųsta 1992 m. gruodžio 2 d. Pamėginkite atspėti, koks buvo jos tekstas? Autorius pasiankstinęs palinkėjo „Linksmų Kalėdų“ („Merry Christmas“).
Tekstinės žinutės – šiuolaikinė telegrafo reinkarnacija – taip įsitvirtino mūsų kasdienybėje, kad jų nesugebėjo išguiti net atpigę skambučiai. O atsiradus tekstinių pranešimų programoms, tekstinių žinučių populiarumas išaugo dar labiau – pasaulyje per minutę išsiunčiama 16 mln. tekstinių žinučių.
8.Socialiniai tinklai
„SixDegrees“ – ar jums ką nors sako šis pavadinimas? Tai pirmasis internetinis socialinis tinklas iš kurio idėjų sėmėsi mums pažįstami „Facebook“ ir „LinkedIn“. 1997 m. įkurtas pirmasis socialinis tinklas gyvavo vos ketverius metus, o po jo iškilę socialiniai tinklai aukštyn kojomis apvertė mūsų bendravimo įpročius.
Dabar yra bent 14 socialinių tinklų, kurių vartotojų skaičius viršija 100 mln. Vien šiais metais socialiniais tinklais naudosis maždaug 2,34 mlrd. žmonių visame pasaulyje. Jie tapo erdve, kur persikėlė dalis mūsų asmeninio ir profesinio gyvenimo. Čia pirmiausiai pasirodo naujienos, nuomonės, reakcijos – netgi prasideda revoliucijos. O kaip buvo iki tol? Kažin kiek revoliucijų sukėlė susirašinėjimo būrelių dalyviai?
9. Pažinčių portalai
Mėgstate šokti, kolekcionuojate arbatos puodelius ir ieškote artimos sielos? O gal tiesiog ieškote gyvenimo meilės? Anksčiau populiarius pažinčių skyrelius laikraščiuose keičia pažinčių portalai.
Atsiradus pažinčių portalams, norinčių susipažinti bendravimas ir susitikimai pasikeitė iš esmės. Nesvarbu koks jūsų amžius, lytis, rasė, religija, gyvenamoji vieta, pėdos ar nosies dydis – pasaulis didelis ir tinkantį asmenį jame rasite. Tačiau prieš tai išsirinkite tinkamą pažinčių portalą. Rinktis yra iš ko, nes šiuo metu jų pasaulyje veikia maždaug 5 tūkstančiai.
10. Naujienų portalai
Per 4 gyvavimo amžius popierinei žiniasklaidai buvo iškilę daugybė grėsmių. Jai mirtimi grasino radijas, vėliau – televizija. Tačiau pavojingiausią smūgį jai sudavė internetinių naujienų portalų iškilimas.
Mums nebereikia laukti, kol spaustuvės baigs spausdinti, kol televizijos ar radijo žinių tarnyba parengs naują laidą – mums tereikia kelis syk spustelėti pelę ar išmaniojo ekraną ir pasaulis prieš mus pasirodo visomis savo spalvomis.
11. Vertimų programos
Taip – dažnai jos nepatogios, taip – jų išverstus tekstus ne visada įmanoma suprasi. Tačiau mūsų akyse kiniški hieroglifai, arabiški rašmenys akimirksniu virsta tuo, ką bent galima pamėginti suvokti. Lygiai taip pat ir mes patys tampame suvokiami kitų kultūrų žmonėms.
Kalbiniai barjerai – viena didžiausių žmonių bendravimo kliūčių, tampa vis lengviau įveikiama. Vertimo programoms iki tobulumo dar labai toli. Tačiau jos yra. Jos veikia. Ir tai daugiau, negu buvo kada nors iki šiol.
Kitą savaitę laukite „Stumbro“ straipsnių serijos tęsinio – dar vieno 11 objektų rinkinio, kuris parodys, kaip pasikeitė mūsų buitis per 110 metų.
StumbraspokyčiaiRadijas
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.