Telefono pirkėjai belaidžių ausinių komplekte neras – jas teks įsigyti atskirai. Nepaisant to, ištikimi „Apple“ gerbėjai jau laukia, kada jos pasirodys prekyboje.
Kiti ausinių gamintojai taip pat laukia, kol prekyboje pasirodys „iPhone 7“ – galbūt telefonas be ausinių jungties padidins ir jų belaidžių ausinių paklausą?
Šis sprendimas nedžiugina tik sveikatos specialistų: anot jų, ilgalaikis mažųjų „ausų kištukų“ naudojimas gali kelti pavojų vartotojų sveikatai, praneša Dailymail.co.uk.
„AirPods“, kaip ir dauguma kitų belaidžių ausinių, naudoja „Bluetooth“ ryšį, kuriuo radijo bangų pavidalu į ausines persiunčiami skaitmeniniai signalai.
Sveikatos specialistai įspėja, kad elektromagnetinės bangos turi ilgalaikį poveikį – jos lėtai žaloja kraujo-galvos smegenų barjerą, kuris saugo centrinę nervų sistemą nuo žalingų medžiagų.
„Šiuo atveju mes žaidžiame su ugnimi, – teigė dr. Joelis Moskowitzas iš Kalifornijos universiteto Berklyje Visuomenės sveikatos mokyklos. – Prie pat smegenų įtaisote mikrobangas skleidžiantį įrenginį.“
Kokiu tiksliai dažniu veiks „AirPod“ ausinės kol kas neskelbiama. Dažniausiai „Bluetooth“ įrenginiai naudoja apie 2,4 GHz dažnio bangas – tokiu pat dažniu veikia „Wi-Fi“ maršrutizatoriai ir kai kurios mikrobangų krosnelės.
Belaidžių įrenginių gamintojai tikina, kad „Bluetooth“ yra visiškai saugus, o įrenginių skleidžiama spinduliuotė atitinka visus reguliavimo tarnybų reikalavimus.
Vis dėlto J.Moskowitzas pastebi, kad daugiau nei 200 mokslininkų, tyrinėjančių elektromagnetinių laukų poveikį, mano, jog šie reikalavimai nėra pakankamai griežti.
„Nors nežinome, kokia kyla ilgalaikė rizika naudojant „Bluetooth“ įrenginius, kodėl kas nors norėtų įsikišti mikrobangas spinduliuojantį įrenginį į savo ausis, prie pat smegenų, kai yra kur kas saugesnių būdų naudotis mobiliuoju telefonu? – retoriškai klausė J.Moskowitzas. – Aš rekomenduočiau naudoti laidines ausines arba įsijungti garsiakalbį, bet ne belaides ausines.“
Kuo ilgiau, tuo blogiau
Kalbant apie elektromagnetines bangas, svarbiausi šie trys dalykai: galia, atstumas ir laikas. Tokių įrenginių, kaip mobilieji telefonai ar „Bluetooth“ ausinės, galia yra labai maža (kitaip nei, pavyzdžiui, mikrobangų krosnelės), todėl didžiausią reikšmę turi jų atstumas nuo kūno ir naudojimo laikas.
Tiek medikai, tiek fizikai įsibaiminusiems vartotojams dažniausiai pateikia paprastą patarimą: nekalbėkite mobiliuoju telefonu ištisas valandas, o įrenginį laikykite kelių centimetrų atstumu nuo ausies.
Visgi belaides ausines (vadinamąją laisvų rankų įrangą) kai kurie žmonės pamėgo būti įsikišę į ausis kone nuolat – net tuomet, kai telefonu nešneka. Apie tokio įpročio pavojus žiniasklaidoje skelbta ir anksčiau.
Antai 2008-ųjų CNN straipsnyje Trento universiteto (Kanada) Sveikatos studijų instituto profesorė Magda Havas nurodė, kad ji labiau patartų naudoti belaides ausines nei laidines. „Problema ta, kad kai kurie žmonės jas dėvi visą laiką. Mažiausia, ką galite padaryti, tai kartkartėmis perdėti ausinę iš vienos ausies į kitą, kad negautumėte per daug spinduliuotės vienoje pusėje“, – sakė ji.
2006-aisiais publikuotame „Bloomberg“ straipsnyje paaiškinama, kodėl „Bluetooth“ įrenginiai kelia gerokai mažesnį pavojų: „Telefonui reikia pakankamai galios, kad perduotų signalą į stotį, kuri gali būti už kelių mylių, tuo metu „Bluetooth“ patikimai veikia maždaug 10 metrų atstumu.“
Kalifornijos universiteto parengtoje atmintinėje mobiliųjų telefonų naudotojams (2011 m.) taip pat pabrėžiama, kad „Bluetooth“ įrenginių spinduliuotė yra nepalyginamai mažesnė nei mobiliųjų telefonų: „Pavyzdžiui, įprastų „Ericsson“ „Bluetooth“ ausinių generuojamas SAR (specifinis sugerties faktorius – aut.) siekia vos 0,001 W/kg, gerokai mažiau nei mobiliojo telefono antena (jos atveju šis rodiklis gali siekti net 1,6 W/kg).“
