Aišku, visa tai jis padarė ne vienas, nuolat akcentavo, kad svarbiausia – komanda. Tačiau viskas prasidėjo būtent nuo jo svajonės. Ir dabar mums kompanijos „PM Screen“ įkūrėjas Adomas Bulavas papasakojo dar vieną visiškai kosminę savo svajonę.
Pašaukimas iš „YouTube“
Studijos Dailės akademijoje A.Bulavui baigėsi kaip Harvardas Markui Zuckerbergui – 9,8 balo vidurkį turėjusiam studentui liko vieni metai, kai jis paėmė pertraukėlę. Ir ne minutės.
„Prasidėjo nuo to, kad tėtis atsiuntė man nuorodą į „YouTube“ vaizdo klipą su 3D projekcijomis Vokietijoje ant namų sienų. Kai tai pamačiau, manyje įvyko lūžis. Pamatęs vienintelį vaizdo klipą supratau – man nebūtini keli gyvenimai, kad pastatyčiau bažnyčią, verslo centrą, namą ir dar muziejų. Jau buvau pradėjęs eksperimentuoti su 3D grafika, tad čia įžvelgiau nerealias kūrybos ir verslo galimybes“, – savo aistros gimimą prisimena A.Bulavas.
Aistra pasirodė rimta – draugai juokėsi, kad jis apsigyveno akademijos kompiuterių klasėje, o kartais negalėjo vykti interjero dizainerių paskaitos, nes visi kompiuteriai tuo metu skaičiavo eilinį jo kūrinį.
„Galiausiai sutikau bendraminčių, su kuriais nutarėme padaryti pirmą eksperimentą. „Gravity“ klube Vilniuje virš scenos pakabinome nedidelį ekraną, kuriame rodėme instaliaciją. Pats kūriau kompiuterinę grafiką, mokiausi animacijos…“ – prisimena pirmąjį savo darbą A.Bulavas.
Tada, beveik prieš septynerius metus, biudžetas buvo pora šimtų litų, o ekrane vaizdą rodė buitinis videoprojektorius. Dabar „PM Screen“ – viena pasaulinių lyderių kuriant specialių vaizdo instaliacijų sprendimus. Tokie dalykai savaime neateina.
„Tikiu, kad svarbiausia – labai nuoširdžiai siekti rezultato. Tada natūraliai ateis ir projektai, ir galimybės. Man svarbiausia yra idėja, todėl dabar kompanijoje pirmiausia esu atsakingas už kūrybinę dalį, kokybę ir gamybą“, – pasakoja Adomas.
Nėra mažų galimybių, yra mažos svajonės
Pradėti kurti iliuzijas buvo viena, bet ką reikėjo padaryti, kad „PM Screen“ atsirastų ne tik ant Vilniaus sienų? Kas užtikrino proveržį?
„Kelionės. Pasaulio matymas. Skrisdavome į parodas, važinėjome po miestus, siūlėme 3D projekcijas automobilių puošybos parodose. Ir visada siekėme dirbti su geriausiais, nes jie turi savo filosofiją.
Su kokia „Porsche“ Lietuvoje tas projekcijas daryti ir neįdomu – biudžetas mažas, nieko labai įdomaus neišspausi. O su „Bugatti“ atsiranda prasmė. Įsigilini į istoriją, atsiranda įdomių idėjų, tai nebėra darbas apie nieką. Jei negalvosi apie platų pasaulį, manysi, kad ir Lietuva pakankamai didelė, tik laiko klausimas, kada įvyks degradacija“, – sako A.Bulavas.
Trejus metus mėginę patys išropoti į viršūnę, galiausiai suprato – augti reikia didesnių lėšų, ir „PM Screen“ tapo startuoliu. Investuotojų pinigai padėjo įsitvirtinti JAV ir arabų šalių rinkose. JAV dirbti padeda vietiniai lietuvių kilmės vadybininkai. O kaip įsitvirtinti Omane ir Emyratuose?
„Viskas prasidėjo nuo verslo kelionės, kurią organizavo Lietuvos konsulas. Kolega susipakavo ir išskrido – arabų šalyse verslo per atstumą nepadarysi. Niekur nepadarysi – mėginome iš Lietuvos kurti pasauliui, vos „neužsilenkėme“ ir pakeitėme taktiką – patys einame į svarbiausias rinkas.
Arabų šalyse svarbiausia – bendravimas. Net nebūtinai apie reikalus, bet kad patiktum. Nežinau, ar yra šioje planetoje didesnis kontrastas nei tarp verslo darymo JAV ir arabų šalyse. Nubykęs kolega bendrauti moka, tad mums pavyko – darome projektus Omane ir Dubajuje“, – prisimena „PM Screen“ kelią į pasaulį kūrėjas.
Kaip sukurti tikrą dinozaurą
Kokia nors viena technologija „PM Screen“ savęs neriboja. Milžiniškos projekcijos ant namų sienų, papildyta realybė, eksperimentai su virtualios realybės akiniais ir hologramos, kai ekrano vaizdas projektuojamas pasvirusiame veidrodyje, – A.Bulavas imasi visko.
Nuo interaktyvaus Kalėdų Senelio ant Katedros sienos Vilniuje iki Egidijaus Dragūno hologramos „Sel“ koncerte, nuo holograminių vitrinų JAV iki nesuvokiamo „LED bokšto“ projekto Dubajuje. Kaip perprasti visas tas technologijas?
„Svarbiausia – turėti idėją. O lemiamas dalykas norint idėją įgyvendinti – komanda. Man nereikia mokėti kurti kompiuterinę grafiką, programuoti – tam turime išmanančių darbuotojų. Man reikia labai gerai žinoti, kaip tai turi atrodyti. Tiksliai išaiškinti komandai, kokio įspūdžio noriu“, – sako pašnekovas.
Beje, šnekėjomės mes „Ozo“ prekybos centre, kur „PM Screen“ sumontavo papildytos realybės instaliaciją, leidžiančią bent jau ekrane pamatyti save su ištrūkusiais į laisvę dinozaurais. „Juros periodo parko“ įkvėpta instaliacija – puikus pavyzdys, kaip kruopščiai kuriama kiekviena tokio projekto detalė.
„Nuo vaikystės esu išprotėjęs dėl dinozaurų, tad buvo tik laiko klausimas, kada pradėsime daryti ką nors su jais. Besirengdami net paleontologo paskaitos išklausėme – kokia dinozaurų kaulų struktūra, kaip judėjo, kaip nagus lenkė ir uodegą vizgino.
Padarėme juos ne visai realius, labiau primenančius filmo „Juros periodo pasaulis“ pabaisas. Toks buvo sumanymas – labai gerai įsivaizdavau, kaip turi atrodyti. Sugaišome mažiau negu per mėnesį. Baigėme, stoviu trečią valandą nakties ir negaliu patikėti, kad mes visa tai pastatėme vidury prekybos centro“, – užsidegęs kalba kūrėjas.
Jis dar ilgai gilinosi į smulkiausias detales – kaip judėjo tikro dinozauro uodega ir kodėl jie padarė šiek tiek kitaip, kad konteineris turėjo būti didesnis, bet ir įrengtą vos pavyko įsprausti pro vartus.
„Reikia parodyti jėgą, todėl visur – tikras metalas, tikras purvas, tikri ženklai. Norėjau ir tikrų betono blokų. Ne viskas įmanoma, bet man ramu – padarėme sąžiningai, tai geras kino ir mokslinės teorijos derinys“, – sako A.Bulavas.
Lietuvoje „PM Screen“ tokius projektus noriai kuria už savikainą, nes tai puiki galimybė išmėginti idėjas. Eidamas į pasaulio rinkas eksperimentuoti nebegali – turi siūlyti baigtą produktą. Todėl jei kokio JAV prekybos centro klientai norės pamatyti ką nors panašaus, jiems tai kainuos nepalyginimai brangiau.
Kokybė be jokių kompromisų
„Panašia technologija kaip čia paleidome papildytos realybės dinozaurus, Omane prekybos centre nutupdėme astronautus. Dabar kitame prekybos centre darome pasaulinio masto projektą – 15x6 metrų dydžio LED bokštą kartu su grindų, kolonų ir lubų LED ekranais, kur bus rodomas visiškai interaktyvus turinys. Dabar su rinkodaros komanda deriname visas detales.
Realiai tokio interaktyvaus ekrano nėra buvę nė viename pasaulio prekybos centre.Tai analogų neturintis projektas, prie kurio dirba 20–30 žmonių. Ten labai daug technologijų – „Kinect“ aplinkos skeneriai, judesio davikliai, daugybė komponentų. Ekranų raiška – 17000x6000 taškų, tad tai labai didžiulis iššūkis. Reikia viską sumontuoti patiems, nes nusipirkti tiesiog nėra kur. Specialiai kuriamos ir serverių, ir valdymo sistemos“, – apie svarbiausią dabar vykdomą „PM Screen“ projektą pasakoja A.Bulavas.
Beje, savo kuriamų gaminių kokybe jis pasitiki absoliučiai. Paklaustas, kas JAV taiso keliuose šimtuose parduotuvių sumontuotus holograminius „PM Screen“ ekranus, labai ramiai atsakė – to nereikia:
„Jie negenda. Nes kokybė mums yra labai svarbu. Tie holograminiai ekranai JAV parduotuvėms gaminami toje pačioje gamykloje kaip ir „Bang & Olufsen“ – tai aukščiausias įmanomas lygis. Todėl pastatę 600 ekranų visoje Amerikoje gavome vienintelį nusiskundimą – ekranas Los Andžele buvo subraižytas ar sudaužytas. Bet ir tai dėl vandalizmo, tad tiesiog išsiuntėme stiklus, jie patys juos pakeitė.“
Kas toliau?
Pastaruoju metu tiek keliavęs, kad pasijuto beveik benamiu, A.Bulavas sako, dabar labai aiškiai supratęs, kuo turi užsiimti. Ir tam idealiai tinka Lietuva:
„Norime tapti „production house“ – kūrybos ir gamybos studija. Vieta, kur atsiranda nauji pasauliniai projektai. Todėl tokie darbai, eksperimentai, idėjų testavimas tampa pagrindiniu darbu, o tam labiausiai tinka Lietuva.
Labiausiai nemėgstu konkurencijos, kas padarys pigiau. Nematau prasmės. Su tokia komanda gali dirbti Holivude, nors kursi projektus Lietuvoje, tad kodėl save nuvertinti? Visiems linkiu keliauti, matyti, pajusti tikrą pasaulio mastelį. Kai supranti jį, atsiveria akys. Pamatai, kokios didelės galimybės, tad kam riboti save mažu?
Kažkada atrodė, kad filmai „Betmenas“ ar „Robotas policininkas“ – nepasiekiamas lygis. Dabar mūsų biure lankosi žmonės, kurie prisidėjo prie jų kūrimo. Parodoje „CES 2016“ prie mūsų hologramų nusifotografavo vyrukas. Paaiškėjo, kad tai „GoPro“ įkūrėjas. Viskas yra šalia, tiesiog reikia nebijoti. Ir keliauti. Tos kalbos apie emigraciją – kvailystė. Tikri žmonės grįš.“
Jis sako, kad jei kažką darydamas galvosi apie pinigus, o ne idėją, – nepavyks. O jei darbas yra aistra, gali gyventi Lietuvoje, o uždirbti kaip Amerikoje. Tiesa, taip ir neatsakė, ar pats tai jau pasiekė. Užtat labai tiksliai pasakė, ką svajoja daryti ateity.
„Kitas etapas? Susėsti prie vieno stalo su tais, kurie kuria „Juros periodo pasaulį“. Pradėti oficialų bendradarbiavimą. Seniai svajoju sukurti tikrą tokį pasaulį. Na, ne visai tikrą – virtualioje realybėje. Tai svajonė, kurios labai aiškiai siekiu. Sukurti būtent tai, ką matėme „Juros periodo parke“. Visiškai užbaigtą, maksimaliai realų kompiuteriu generuotą pasaulį virtualioje realybėje.“
Ir, beje, kolegoms iš užsienio tai neatrodo nei per smarku, nei juokinga – išklausę idėjos jie tik dar labiau ėmė gerbti lietuvius. Ir lietuviams, beje, metas kur kas labiau gerbti savo menininkus. Sapnų architektas A.Bulavas – ne pirmas ir ne paskutinis, kuris įrodo, kad Lietuvą labiausiai šlovina ne programuotojai ar technologijos, o jų sąjunga su menine idėja.
