O neseniai nutarė vartotojams paaiškinti kartais gąsdinamai tikslaus reklamų parinkimo metodiką, ir tenka pripažinti, kad surinktų asmeninių duomenų gausa verčia pasijusti nejaukiai.
„Facebook“ sukūrė svetainę, kurioje aiškina, kaip atsiranda jums skirtos reklamos (ji čia), ir atnaujino įrankį, kuriuo galite patys nustatyti, kokio tipo reklamos jums tinkamos (jis čia). Nėra jokių priežasčių manyti, kad tie duomenys naudojami kaip nors nešvariai, tačiau vien tai, kad renkamų asmeninių duomenų sąrašas turi 98 punktus, jaukumo nesuteikia.
Nemaža dalis jų yra gana akivaizdūs: tuokiamės, grįžome iš atostogų ar laukiamės vaiko – feisbuke apie tai pasipasakojame patys. Tačiau yra nemažai ir net neaišku kaip gaunamų duomenų, kurių patys žmonės tikrai niekam nepasakoja. Pavyzdžiui, kiek turite paėmę kreditų, ar investuojate ir kur investavote, ar turite kreditinių įsiskolinimų, naudojatės nuolaidų kuponais ir ar rengiatės išsikraustyti gyventi kitur.
„Facebook“ tokį savo informuotumą aiškina tuo, kad derina kelis skirtingus duomenų rinkimo metodus. Pirmiausia ir visai suprantama – stebi viską, kuo užsiimate socialinio tinklo svetainėje, mato, kokius asmeninius įrenginius naudojate prisijungti ir kur tuo metu esate.
Tai galėjote suprasti ir patys. Tačiau retas pagalvojo, kad „Facebook“ žino ir seka beveik visas kitas svetaines, kuriose lankotės.
Ir sėkmingai gali rinkti duomenis net apie tuos, kurie nė neturi susikūrę asmeninės feisbuko paskyros. Tiesa, už tai buvo labai baramas, Belgijos teismas 2015 m. pagrasino socialiniam tinklui 250 tūkst. eurų bauda, jei nenustos sekti tų, kas nėra jo klientai, tad tų duomenų bent jau negali naudoti.
„The Washington Post“ nurodo, kad „Facebook“ gauna informaciją apie kiekvieną jūsų apsilankymą bet kurioje pasaulio svetainėje, kurioje yra įdiegti feisbuko mygtukai „Patinka“ ir „Dalintis“. Be to, kompanija svetainių kūrėjams duoda įrankį „Facebook Pixel“, kuris abiem pusėms leidžia sekti kiekvieno feisbuko vartotojo apsilankymą.
Ir tai dar ne viskas. „Facebook“ bendradarbiauja su kompanijomis „Epsilon“, „Acxiom“ ir kitomis, kurios renka informaciją apie žmones iš atvirų valdžios paskyrų, statistikos, garantinės priežiūros, draudimų bendrovių ir komercinių šaltinių, pavyzdžiui, leidinių prenumeratorių, pirkėjo sąrašų. Visa tai padeda surinkti neįtikėtinai daug išsamios informacijos apie feisbuko vartotojus. Ir ne tik apie juos, tik tokiu atveju iš to mažiau naudos.
Apdorojęs visą šią informaciją socialinis tinklas gali daryti išvadas apie tai, kuo vienas ar kitas žmogus užsiims ir domėsis netrukus – gal rengiasi tapti tėvais, ištekėti, emigruoti, pirks naują automobilį ar televizorių. O tada jau galima jam rodyti tinkamiausią reklamą, už kurią kažkas labai dosniai susimokės.
Visos tos prielaidos toli gražu ne visada yra tikslios, tačiau vienintelę realią vertę „Facebook“ imperijai suteikia informacija. Ir šiuo metu ji verta 355 mlrd. dolerių. Tad patinka jums tai ar ne – niekur nuo to nedingsite.
Ir, beje, labai rimtai nerekomenduotume dabar prisijungus prie reklamos prioritetų nustatymo įrankio ištrinti juos visus – reklama dėl to neišnyks, tik virs visiškai jums beprasme, o tai dar labiau nervina. Naudingiau bus pasiskaityti, kokius interesus spinduliuojate feisbuke, ir ištrinti tai, kas ten pateko atsitiktinai.
O kam smalsu, kokie tie 98 punktai, kuriuos „Facebook“ užpildo jūsų asmeninių duomenų anketoje, štai „The Washington Post“ pateiktas visas jų sąrašas:
1. Vietovė.
2. Amžius.
3. Karta.
4. Lytis.
5. Kalba.
6. Išsilavinimas.
7. Studijų sritis.
8. Mokslo įstaiga.
9. Etninė priklausomybė.
10. Pajamos ir turimo turto vertė.
11. Nekilnojamojo turto tipas.
12. Būsto vertė.
13. Nekilnojamojo turto apimtys.
14. Būsto dydis kvadratiniais metrais.
15. Būsto statybos metai.
16. Šeimos sudėtis.
17. Vartotojai, kurių jubiliejus bus šį mėnesį.
18. Vartotojai, kurie toli nuo namų ir šeimos.
19. Sulaukusių jubiliejaus, jaunavedžių ar neseniai susižadėjusių, neseniai persikrausčiusių ar tų, kurių gimimo diena bus netrukus, draugai.
20. Palaikantys santykius per nuotolį.
21. Ką tik užmezgę santykius.
22. Ką tik pakeitę darbą.
23. Ką tik susižadėję.
24. Ką tik susituokę.
25. Ką tik pakeitę būstą.
26. Tie, kurių gimimo diena netrukus.
27. Tėvai.
28. Būsimi tėveliai.
29. Mamos (paskirstytos pagal tipą – dirbančios, supermamytės ir t.t.)
30. Vartotojai, galimai eisiantys į politiką.
31. Konservatoriai ir liberalai.
32. Šeimyninis statusas.
33. Darbdavys.
34. Darbo sritis.
35. Pareigos.
36. Biuro tipas.
37. Interesai.
38. Vartotojai, kurie turi motociklą.
39. Vartotojai, kurie planuoja pirkti automobilį (kokį, kada ir.t.t.)
40. Vartotojai, neseniai pirkę automobilio dalis ar aksesuarus.
41. Vartotojai, kuriems greičiausiai prireiks automobilio dalių ar priežiūros.
42. Jūsų automobilio markė ir modelis.
43. Kada pirkote automobilį.
44. Automobilio gamybos metai.
45. Kiek vartotojas galėtų išleisti kitam automobiliui.
46. Kur jis galėtų pirkti kitą automobilį.
47. Kiek darbuotojų turi įmonė, kurioje dirbate.
48. Vartotojai smulkieji verslininkai.
49. Vartotojai vadovai.
50. Vartotojai, kurie aukoja labdarai (skirstomi pagal tipus).
51. Įrenginio operacinė sistema.
52. Ar žaidžiate žaidimus interneto svetainėse.
53. Ar turite žaidimų kompiuterį.
54. Vartotojai, sukūrę „Facebook“ renginį.
55. Vartotojai, naudojęsi „Facebook“ mokėjimais.
56. Išleidę „Facebook“ mokėjimuose daugiau negu vidutiniškai.
57. Administruojantys „Facebook“ paskyrą.
58. Neseniai paskelbę nuotrauką „Facebook“.
59. Kokia interneto naršyklė,
60. Elektroninio pašto tiekėjas.
61. Pirmi ar paskutiniai įsisavina naujas technologijas.
62. Emigrantai (paskirstyti pagal kilmės šalis).
63. Kredito unijų, nacionalinių ar regiono bankų klientai.
64. Vartotojai, kurie investuoja (skirstomi pagal investicijų tipą).
65. Turimų kreditų skaičius.
66. Aktyvūs kreditinių kortelių naudotojai.
67. Kreditinės kortelės tipas.
68. Vartotojai, turintys debitinę kortelę.
69. Vartotojai, turintys neigiamą kredito balansą.
70. Mėgstantys klausytis radijo.
71. Žiūrimos televizijos laidos.
72. Vartotojai, naudojantys mobiliuosius (pagal rūšį).
73. Kaip jungiasi prie interneto.
74. Neseniai įsigiję išmanųjį telefoną ar planšetinį kompiuterį.
75. Besijungiantys išmaniuoju telefonu ar planšetiniu kompiuteriu.
76. Vartotojai, kurie renka nuolaidų kuponus.
77. Namiškių perkamų drabužių tipas.
78. Kuriuo metu laiku namiškiai apsiperka daugiausia.
79. Vartotojai, perkantys daug alaus, vyno ir kito alkoholio.
80. Vartotojai, perkantys maistą (ir kokį).
81. Vartotojai, perkantys grožio produktus.
82. Vaistų nuo alergijos, peršalimo, skausmo ir neregistruotų vaistų pirkėjai.
83. Vartotojai, leidžiantys pinigus namų apyvokos daiktams.
84. Perkantys produktus vaikams ir augintiniams (koks augintinis).
85. Perkantys daugiau negu vidutiniškai.
86. Linkę pirkti interneto parduotuvėse.
87. Vartotojo lankomi restoranai.
88. Vartotojo mėgstamos parduotuvės.
89. Vartotojai, linkę pasinaudoti kompanijų, internetu siūlančių automobilių draudimą, aukštąjį išsilavinima, paskolą būstui ir t.t., paslaugomis.
90. Kiek laiko vartotojas gyvena name.
91. Vartotojas, kuris gali greitai keisti būstą.
92. Vartotojai, kurie domisi olimpinėmis žaidynėmis, futbolu, kriketu, ar… Ramadanu.
93. Dažnai keliaujantieji.
94. Važiuojantieji į darbą.
95. Kaip mėgsta atostogauti.
96. Neseniai grįžę iš kelionės vartotojai.
97. Neseniai pasinaudoję kelionių programėle.
98. Vartotojai, aktyviai besidalijantys savo buvimo vieta laiko juostoje.
