Pažinčių svetainėse – ir politikų pėdsakai

Pažinčių svetainėse „Badoo“ ir „Zoosk“ buvo užregistruota kelios dešimtys Seimo, Vyriausybės, Prezidentūros, Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos banko, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Vilniaus ir Kauno savivaldybių darbuotojų elektroninio pašto adresų. Tarp jų – ne tik žinomi politikai, bet ir departamentų, skyrių vadovai.

Tai atskleidė „Lietuvos ryto“ žurnalistas, nagrinėdamas internete programišių nutekintą duomenų bazę, kurioje yra bemaž 2 mlrd. įvairių svetainių ir socialinių tinklų naudotojų duomenys.

Kada šie duomenys buvo pavogti, nėra aišku, tačiau specialistai spėja, kad tai galėjo įvykti prieš 2–4 metus.

Šioje duomenų bazėje yra ir daugiau nei 100 mln. pažinčių svetainės „Badoo“ naudotojų elektroninio pašto adresai su slaptažodžiais.

Paaiškėjo, kad „Badoo“ buvo registruota ir Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, kultūros ministras Šarūnas Birutis, parlamentarai Birutė Vėsaitė, Arvydas Anušauskas, Marija Aušrinė Pavilionienė, Jurgis Razma, Milda Petrauskienė, Arvydas Vidžiūnas, Mindaugas Bastys, Edvardas Žakaris, Ona Valiukevičiūtė.

„Lietuvos ryto“ paklausti, ar naudojasi pažinčių svetainės paslaugomis, politikai reagavo skirtingai: vieni tai suprato kaip pokštą, kiti stebėjosi ir tikino „Badoo“ niekuomet nesilankę.

„Tikrai nesinaudoju. Pavadinimas nėra naujas, aš gaunu iš „Badoo“ laiškų, bet ten nesilankau.

Nežinau, gali būti, kad kas nors kitas užregistravo“, – kalbėjo B.Vėsaitė.

Politikė patikino, kad pati naudojasi tik „Facebook“, bet kartais ir jo būna per daug. Mat vien šiame socialiniame tinkle yra net keli profiliai, pavadinti jos vardu ir pavarde.

„Bandėme juos pašalinti, rašėme feisbuko atstovams, bet jie vis dar yra. Įdomūs dalykai darosi tikrai“, – sakė Seimo narė.

Parlamentaras A.Anušauskas teigė, kad pats naudojasi tik „Facebook“, „Instagram“ ir „LinkedIn“ socialiniais tinklais, o apie „Badoo“ jam net girdėti neteko.

„Mane, žinote, yra užregistravę ir islamistų svetainėse, taigi per daug nenustebinote. Taip nutiko, kad vienai Prancūzijos naujienų agentūrai daviau interviu apie kovą su terorizmu.

Paskelbus tą pokalbį pasipylė laiškai: nuo grasinimų iki pasiūlymų bendradarbiauti islamo svetainėse.

Ir visokie pranešimai, kad mane priregistravo tai šen, tai ten.

Manau, kad tai nėra sudėtinga, juolab kad panaudotas darbinis paštas“, – dėstė Seimo narys ir pridūrė, kad registruodamasis socialiniuose tinkluose naudoja asmeninį elektroninį paštą.

Politikas priminė, kad į jo svetainę ir asmeninį „Facebook“ profilį ne sykį buvo nusitaikę programišiai. Todėl jis pasinaudojo specialistų patarimu ir visus savo slaptažodžius keičia dažniau nei kas pusmetį.

„Pažinčių svetainėmis nesu naudojęsis nė karto gyvenime – nėra poreikio. Ir nebuvo. Manau, tai ne man. Galbūt kitiems patinka, bet man neteko“, – tvirtino A.Anušauskas.

Tuo metu kitą parlamentarą A.Vidžiūną žinia, kad jis yra užregistruotas „Badoo“, prajuokino: „Geras! Nesu tokios nei girdėjęs, nei buvęs, nei matęs. Kas galėjo tai padaryti, neįsivaizduoju.

Nesu gyvenęs jokiuose kitokiuose puslapiuose, išskyrus „Facebook“. O ir ten kartais iššoka tokių puslapių, kad net baisu žiūrėti.“

Apie „Badoo“ teigė nieko nežinantis ir Seimo narys M.Bastys. Jis svarstė, kad politikus ir valdininkus pažinčių svetainėje užregistruoti galėjo piktavaliai: „Čia juk yra mūsų vieši, oficialūs elektroniniai paštai, bet kas galėjo tai padaryti.“

Patikrinti, ar politikai ir valdininkai iš tiesų turi anketas „Badoo“, nėra paprasta, mat ši svetainė neleidžia ieškoti kitų narių pagal jų vardus, pavardes ar elektroninio pašto adresus. Jų atrasti nepavyko ir specialistams.

Informacinių technologijų (IT) ekspertas Marius Pareščius teigė, kad internete nutekėję duomenys nėra laužti iš piršto, – šie profiliai kažkada tikrai buvo sukurti, tačiau dauguma jų veikiausiai niekada nebuvo aktyvinti.

„Procedūra paprastai atrodo taip: susikuri profilį, tau el. paštu atsiunčiama aktyvinimo nuoroda ir turi ją paspausti. Taigi, jei ji ateitų į fiktyvų el. paštą, galėtum ją paspausti.

Bet kai nuoroda siunčiama, tarkim, į Seimo nario el. pašto adresą, ją turėjo paspausti to pašto tikrintojas arba žmogus, kuris jį prižiūri, – kitų techninių variantų nėra.

Tad galima teigti, kad ta anketa nebuvo patvirtinta. Duomenų bazėje ji yra, bet ji niekada nebuvo aktyvinta“, – „Lietuvos rytui“ aiškino M.Pareščius.

Kas ir dėl kokių priežasčių galėjo sumanyti svetainėje „Badoo“ užregistruoti būrį politikų ir valdininkų?

M.Pareščiaus nuomone, gauti šiuos el. pašto adresus neturėjo būti sudėtinga, nes jie yra viešai prieinami internete. Tokie duomenys galėjo būti įtraukti į brukalų platintojų duomenų bazes, ištraukti iš interneto forumų ar net įvesti rankiniu būdu.

Fiktyvias anketas galėjo kurti tiek patys „Badoo“ atstovai, siekdami pritraukti vartotojų iš Lietuvos, tiek svetainės partneriai ar tarpininkai, gaunantys pinigų už naujus vartotojus.

„Norėdamas paleisti normalų portalą turi arba pirkti duomenis, arba užkišti duomenų bazę neaiškios kilmės duomenimis. Dar būna partneriai, kuriems socialiniai tinklai moka pinigus už naujus profilius ir už jų konvertavimą į mokamus.

Tie partneriai kviečia vartotojus per tinklaraščius, svetaines ir, jei kas nors užsiregistruoja, tas, kuris jį pakvietė, gauna pinigų. Ir dar procentą nuo sumokamų sumų.

Kartais būna atvejų, kad dedamos ne tik nuorodos į svetaines, bet ir rankomis įvedami internete rasti duomenys.

Vadinasi, jei Seimo nariui ar valdininkui ateis el. laiškas su kvietimu ir gavėjas jį atidarys, tas partneris gaus pinigų. O jei pradės mokėti už paslaugas, nes jam patiko susirašinėti ir bendrauti, partneris gaus pinigų kiekvieną mėnesį. To irgi negalima atmesti“, – kalbėjo IT ekspertas.

Socialinių tinklų rinkoje būna ir dar bjauresnių atvejų – į rinką žengiantys nauji prekių ženklai ne tik kuria fiktyvias vartotojų anketas, bet ir vagia duomenis iš konkurentų.

Taip buvo atsitikę ir Lietuvoje: vienas pažinčių portalas nusikopijavo rinkoje įsitvirtinusio senbuvio populiarias vartotojų anketas.

Tačiau kodėl šiuokart užkliuvo tik nedidelė dalis Lietuvos parlamentarų, vos vienas ministras ir būrelis valdininkų?

„Neįsivaizduoju. Gal ten buvo ir visi 141 parlamentaras, bet duomenis kas nors pratrynė. Arba tokie el. pašto adresai buvo pasirinkti specialiai“, – svarstė M.Pareščius.

Tačiau pažinčių svetainių su kitais pastarojo meto incidentais Lietuvos kibernetinėje erdvėje – įsilaužimais ir „DDoS“ atakomis prieš valdžios institucijų svetaines – IT specialistas nebuvo linkęs sieti.