Komisijos narys Güntheris Oettingeris šiandien Strasbūre pasirašė partnerystės susitarimą su Europos kibernetinio saugumo organizacija, kuri vienija kibernetinio saugumo rinkos dalyvius. Šioje partnerystėje taip pat dalyvaus nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų, mokslinių tyrimų centrų ir akademinės bendruomenės nariai.
„Europai reikia kokybiškų, nebrangių ir sąveikių kibernetinio saugumo produktų ir paslaugų. Mūsų kibernetinio saugumo sektorius turi didelę galimybę konkuruoti sparčiai augančioje pasaulio rinkoje. Raginame valstybes nares ir visas kibernetinio saugumo įstaigas stiprinti bendradarbiavimą ir sutelkti žinias, informaciją ir patirtį, kad būtų didinamas Europos pasirengimas atremti kibernetines grėsmes“, – sakė G.H.Oettingeris.
Partneryste siekiama skatinti bendradarbiavimą ankstyvaisiais mokslinių tyrimų ir inovacijų proceso etapais ir parengti kibernetinio saugumo sprendimų įvairiems sektoriams, pavyzdžiui, energetikos, sveikatos, transporto ir finansų.
ES į šią partnerystę pagal savo mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“ investuos 450 mln. eurų. Tikimasi, kad kibernetinio saugumo rinkos dalyviai investuos tris kartus daugiau.
Šioje partnerystėje taip pat dalyvaus nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų, mokslinių tyrimų centrų ir akademinės bendruomenės nariai.
Stiprins bendradarbiavimą
Neseniai atliktos apklausos duomenimis, bent 80 proc. Europos įmonių per pastaruosius metus yra patyrusios bent vieną kibernetinio saugumo incidentą, o saugumo incidentų skaičius visose pramonės šakose pasaulyje 2015 m. padidėjo 38 proc.
Tai kenkia Europos bendrovėms, nesvarbu, ar jos būtų didelės, ar mažos, ir kelia pavojų pasitikėjimui skaitmenine ekonomika.
Europos Komisija nori stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir visų kibernetinio saugumo subjektų bei sektorių ryšius ir padėti kurti novatoriškas ir saugias technologijas, produktus ir paslaugas visoje ES.
„Be pasitikėjimo ir saugumo negali būti jokios bendrosios skaitmeninės rinkos. Europa turi būti pasirengusi atremti kibernetines grėsmes, kurios tampa vis sudėtingesnės ir kurioms valstybių sienos ne kliūtis. Šiandien siūlome konkrečių priemonių, kurios padės stiprinti Europos atsparumą tokiems išpuoliams ir užtikrinti pajėgumus, kurių reikia mūsų skaitmeninei ekonomikai kurti ir plėtoti“, – sakė už bendrąją skaitmeninę rinką atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Andrusas Ansipas.
Tiek nišinėse (pvz., kriptografijos), tiek tradicinėse rinkose (pvz., antivirusinės programinės įrangos) susikūrė daugybė novatoriškų Europos MVĮ, kurios taiko naujus verslo modelius, bet dažnai nepajėgia išplėtoti savo veiklos. Komisija nori suteikti smulkiajam kibernetinio saugumo srities verslui paprastesnių galimybių gauti finansavimą ir nagrinės įvairias galimybes pagal ES investicijų planą.
Tinklų ir informacinių sistemų saugumo direktyva, kurią Europos Parlamentas turėtų priimti trečiadienį, visoje ES jau sukuriamas reagavimo į kompiuterinius saugumo incidentus tarnybų tinklas, kad būtų galima greitai reaguoti į kibernetines grėsmes ir incidentus. Juo taip pat sukuriama valstybių narių bendradarbiavimo grupė, turinti remti ir lengvinti strateginį bendradarbiavimą, keitimąsi informacija ir skatinti pasitikėjimą.
Komisija ragina valstybes nares kuo geriau pasinaudoti šiais naujais mechanizmais ir, kai ir kur tik galima, didinti koordinavimą. Komisija pasiūlys, kaip pagerinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą kilus didelio masto kibernetiniam incidentui.
Atsižvelgdama į kibernetinio saugumo srities pokyčių spartą, Komisija taip pat pateiks Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (ENISA) įvertinimą. Bus įvertinta, ar ENISA įgaliojimai ir pajėgumai tebėra tinkami, kad ji galėtų įgyvendinti savo užduotį padėti ES valstybėms narėms didinti galimybes atremti kibernetines grėsmes.
Komisija taip pat nagrinėja, kaip sustiprinti ir racionalizuoti bendradarbiavimą kibernetinio saugumo klausimais įvairiuose ekonomikos sektoriuose, įskaitant mokymą ir švietimą kibernetinio saugumo srityje.
