„Kanų liūtų“ statulėlėmis šią savaitę apdovanoti
autoriai, virtualios realybės technologijomis „perkėlę“
lankytojus į Salvadoro Dali paveikslų pasaulį ir „nuvežę“
moksleivius mokykliniu autobusu į Marsą.
„Šie metai yra virtualios realybės metai“, – tokiu šūkiu
savo technologijas pristatė elektronikos milžinė „Samsung“,
Kanuose įrengusi kelias virtualios realybės salas, reklamuodama 99
eurus kainuojančius akinius.
„Nauja valiuta“
Virtualios realybės technologijos leidžia vartotojams naudojant
specialius akinius pasinerti į dirbtinę aplinką 360 laipsnių
kampu.
Iki šiol jos vyravo kompiuterinių žaidimų rinkoje, bet
panaudojimas pastaruoju metu smarkiai išsiplėtė, ypač dėl
išmaniųjų telefonų plėtros.
„Internete iki šiol vyravo informacija ir žinios. Su virtualia
realybe judame link interneto, kur vyrauja patyrimai. Patyrimai taps
nauja valiuta“, – Kanuose sakė technologijų žurnalo „Wired“
redaktorius Kevinas Kelly.
Entuziastai įsitikinę, kad virtuali realybė ilgainiui taps
nepakeičiama daugelyje sričių, pradedant medicina ir švietimu bei
baigiant žiniasklaida ir labdara.
Kanuose liaupsių sulaukė labdaros projektas, kuris leidžia
persikelti į Etiopijos mergaitės kasdienes varginančias keliones
parnešti į kaimą vandens, siekiant atkreipti dėmesį į vandens
trūkumą Afrikoje.
Virtuali realybė pirmuosius žingsnius jau žengė ir Lietuvoje
– sukurtos virtualios realybės ekskursijos Mikalojaus Konstantino
Čiurlionio paveiksluose ir žiemiškoje Neringoje, o pirkėjams
pristatyta galimybė virtualiai persikelti į nusižiūrėtą būstą.
Žiniasklaidos standartai
Vis dėlto, nepaisant kalbų apie proveržį, išlieka daug
abejojančių, kiek greitai ir kiek plačiai technologija gali
paplisti, nes techninės ir programinės įrangos vis dar yra
sąlyginai nedaug.
Jokios virtualios realybės patirties neturi didžioji dalis
Vakarų pasaulio gyventojų, nekalbant apie mažiau išsivysčiusias
šalis. „Google“ sukurti „Cardboard“ akiniai ar „Facebook“
siūlomi „Oculus“ produktai žinomi tik mažai daliai visuomenės.
Dirbtinės aplinkos sukūrimas iki šiol atima daug laiko, o
interaktyvumas išlieka ribotas. Dalis psichologų nerimauja dėl
poveikio sveikatai.
Žiniasklaida savo ruožtu ima diskutuoti, kaip virtualios
realybės panaudojimas dera su žurnalistų nešališkumo misija
tiksliai atspindėti pasaulį.
Siekdamas sustiprinti kritiką dėl kalinimo sąlygų Jungtinėse
Valstijose, kairysis britų laikraštis „The Guardian“ pasiūlė
skaitytojams persikelti į griežto režimo kalėjimo vienutę.
„360 laipsnių vaizdo įrašai turi būti parengti iš anksto,
todėl žmonės klausia, ar tai falsifikuojama. Dar tik kuriami
standartai, kas yra priimtina žiniasklaidai virtualioje
realybėje“, – pripažino „Guardian“ projektų vadovė Francesca
Panetta.
Nepaisant iššūkių, virtualios realybės projektų „Kanų
liūtuose“ artimiausiais metais turėtų tik daugėti.
