Tyrėjai ilgai ir sunkiai aiškinosi, koks žmonių derinys gali sudaryti tikrą žvaigždžių komandą. Tiesa, tai nebuvo taip paprasta. „Mes buvome labai neteisūs“, – sakė „Aristotelio projekto“ specialistai.
„Google“ galiausiai išsiaiškino tai, ką didžiausių pasaulio įmonių lyderiai žinojo jau kurį laiką – geriausių komandų nariai gerbia vieni kitų emocijas ir atsimena, kad visi nariai turėtų būti vienodai išklausyti. Daugiau dėmesio skiriama ne tam, kokie žmonės yra komandoje, bet tam, kaip jie bendrauja tarpusavyje.
„Aristotelio projekto“ metu padarytos išvados atspindi 1989-aisiais Stephen'o Covey'aus parašytą knygą „7 efektyviai veikiančių žmonių įpročiai“. Joje rašoma, kad produktyvių komandų nariai skiria laiko ir pastangų suprasti vienas kitą ir ieško būtų kaip patiems būti lengviau suprastiems.
Matt'as Sakaguchi, vienas iš įmonėje „Google“ dirbančių vadybininkų, nekantravo „Aristotelio projekto“ metu įgytas žinias panaudoti praktikoje. Jis sukvietė savo kolegas į vietą, kuri nebuvo darbe ir pasakė, kad jam neseniai diagnozuotas vėžys. Iš pradžių kolegos tylėjo, tačiau netrukus ėmė dalintis savo asmeninėmis patirtimis.
M. Sakaguchi'o ir „Google“ atlikto tyrimo centre – „psichologinio saugumo“ sąvoka. Tai reiškia, kad visi komandos nariai žino, jog gali dalintis savo nuomone, be galimybės būti pažeminti.
„Google“ atstovai klausia: Ar tu jautiesi taip, kad gali klausti savo kolegų bet ko ir jie nepamanys, kad tu nieko neišmanai? Ar vis dar dirbi tiksliai nežinodamas, ką darai, nes bijau pasirodyti lyg nieko nemokantis
Harvardo verslo mokyklos profesorė Amy Edmondson tyrė komandinio darbo koncepcija dar 1999-aisiais. Jos tyrimas parodė, kad psichologinis saugumas pagerino komandinio darbo rezultatus.
Dabar „Google“ apibūdina psichologinį saugumą, kaip svarbiausią sėkmingo komandinio darbo bruožą.
