1713 dėžių ir 1205 persėdę darbuotojai
Ir tai ne visi mistiniai skaičiai. Prie jų galima pridėti 4,1 km naujai nutiesto UTP kabelio ir 72 naujas darbo vietas. Tai skaičiais išreikšta 5 savaičių darbų apimtis, kurią teko atlikti susijungiant dviem įmonėms. Kodėl Kęstutis Šliužas skaičiavo visas persikraustymams panaudotas dėžes – čia nespėliosime. Bet skaičiai bent šiek tiek atskleidžia, kiek reikėjo vargti “Omnitel“ ir „Teo“ IT skyriams reorganizuojant darbo vietas, kol vadovai dalijosi, kas dabar už ką bus atsakingas.
„Integracija reikalauja daug pastangų iš kiekvieno. Pradėję integraciją spalį per porą mėnesių suformavome bendrą vadovų komandą. Jau vasario pabaigoje baigėme perkraustymą ir visus įkūrėme nebe pagal buvusias kompanijas, o pagal veiklos rūšies komandas. Paaiškėjo, kad mišrios (sudarytos iš vienodo skaičiaus abiejų buvusių kompanijų darbuotojų) komandos greičiau mokosi ir greičiau atsikrato stereotipų.
Viduje save vadiname „Telia“, kad nebūtų skirstymosi, kas kur dirbo anksčiau. Sudarėme 49 kritinių šiems metams projektų sąrašą. Didžioji jų dalis skirta palengvinti klientus aptarnaujančių skyrių darbą. Nes struktūros buvo labai skirtingos ir užduotys labai skyrėsi. IT ūkyje persidengė beveik 100 sistemų – nuo e. parduotuvių iki valdymo ar finansų sistemų. Dabar beveik neliko dubliuojančių dalykų“, – savo pasiekimus vardijo susijungusių kompanijų vadovas.
109 dingę etatai
Iš kompanijos ataskaitos matyti, kad būtent tiek per metus sumažėjo etatinių darbuotojų skaičius. Tačiau Kęstutis Šliužas nesutinka, kad juos atleisti reikėjo dėl susijungimo: “Žiūrint per sveikos organizacijos prizmę, atleista beveik 4 proc. darbuotojų, manau, tai visiškai normali kaita. Natūralu, kad iš dviejų likus vienai komandai šiek tiek sumažėjo vadovaujantis sąstatas.
Kitas dalykas, kai žmogus pasirenka kitą karjerą, išeina į kitą darbą, mes galvojame, ar būtina jį keisti. Gal galima jo atsakomybę perkelti kitur. Jokių drastiškų priemonių tikrai nesiėmėme, tad tai tik natūralios kaitos dalis.“
Beje, bendro naujo įmonės pavadinimo dar reikės palaukti. Anot K.Šliužo „bendras prekės ženklas dabar nėra prioritetas“. Bet kažką planuoti pradės jau šiais metais.
14,7 proc. sumažėjęs pardavimas
Ataskaitoje nurodoma, kad tiek sumažėjo pajamos iš įrangos pardavimų. Nejaugi lietuviai prarado susidomėjimą naujais telefonais, televizoriais, modemais ir taip gausiai „Teo“ parduotuvėse siūloma išmaniųjų namų įranga?
„Daugiausia įrangos pardavimas krito ne „Omnitel“, o iš „Teo“ pusės. Matome, kad tai susiję su naujomis Lietuvos banko taisyklėmis, kaip galima klientams padėti finansuoti tos įrangos įsigijimą.
Dabar naudojamės trečios šalies partnerio „General financing“ paslaugomis, jis privalo laikytis griežtesnio prekybos išsimokėtinai įstatymo. Tad pardavimo kritimas labiau susijęs su reguliavimo pokyčiais negu su rinka“, – komentavo K.Šliužas.
Jis tvirtina, kad išmaniųjų namų įrangos prekybos tikrai neatsisakys. Tačiau norint, kad pirkėjai labiau domėtųsi šiomis technologijomis, reikia, kad gamintojai apsispręstų dėl bendros šių daiktų ekosistemos, geriau integruotųsi.
1181 proc., kai Lietuvoje siaučia danai, Švedijoje – lietuviai
Įvedus galimybę Šiaurės ir Baltijos šalyse visomis mobiliosiomis paslaugomis naudotis namie turimo plano sąlygomis, tarptinklinių duomenų vartojimas šioje teritorijoje augo 1181 procentu.
„Žmonės šia galimybe naudojosi itin aktyviai. Pradžioje daugelis net negalėjo patikėti, kad ten nėra kažkokios paslėptos „žvaigždutės“. O dabar turime duomenų, kiek kas ir kur sunaudoja gigabaitų. Danai Lietuvoje tiesiog siaučia! O lietuviai daugiausia sunaudoja Švedijoje“, – sprendimą atsisakyti tarptinklinių mokesčių šiose šalyse itin sėkmingu laiko „Teo“ atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis.
Kaip pavyko išvengti kai kurių konkurentų prognozuotų nuostolių, paaiškino Kęstutis Šliužas: “Nelaukdami, kol Europos Sąjunga iki galo apibrėš būsimų tarptinklinio ryšio kainų politiką, suteikėme savo klientams daugiau galimybių šiaurės šalyse. Ir mūsų finansiniai rezultatai dėl to tikrai neblogėja. Greičiau – priešingai. Nes žmonės keliauja abiem kryptimis – ne tik lietuviai į užsienį, bet ir užsieniečiai į Lietuvą. Esame tarptautinės grupės dalis ir tokia galimybė yra vienas priklausymo jai pliusų.“
Taigi galimai didėjantį tarpusavio atsiskaitymo deficitą subalansuoja tai, kad vartotojams naudojantis paslauga visose šalyse, bet vienos kompanijos tinkle, tiesiog nebereikia dėlioti pinigų iš vienos kišenės į kitą. Tai paaiškina ir kodėl kol kas tokios galimybės nėra, pavyzdžiui, Lenkijoje.
Taigi, likusios Europos už vietinį planą teks palaukti bent iki Europos Sąjungos sprendimų įsigaliojimo. O tai nėra taip paprasta.
„ES reguliavime daug kalbama apie vartotoją, bet nėra numatytas didmeninės rinkos reguliavimas. Investicijos, dažnių išpirkimo kainos šalyse labai skiriasi. Ir sąžiningo naudojimosi taisyklės dar neapibrėžtos. Viskas galiausiai priklausys nuo didžiųjų operatorių tarpusavio susitarimų. O apie būsimus mūsų pasiūlymus dėl objektyvių priežasčių kalbėti dabar nenoriu“, – sako „Teo“ ir „Omnitel“ vadovas.
36,77 Mbps ir jokios baimės pakliūti į teismą
Kęstutis Šliužas tiesiai sako, kad „Omnitel“ mobiliojo interneto greitis pats didžiausias Lietuvoje ir visiškai nebijo, kad „Bitė Lietuva“ dėl to kreipsis į teismą.
„Remiamės RRT duomenimis, tad į teismą pakliūti nebijome. Pagal juos, „Omnitel“ mobiliojo tinklo sparta pati didžiausia ir siekia 36,77 Mbps“, – juokiasi vadovas.
Aišku, jis prisiminė, kad šiais metais jų kompanija sugebėjo pasiekti ir rekordinį per 700 Mbps mobiliojo interneto greitį. Lieka tik sulaukti 4,5G ryšį palaikančių telefonų ir galėsime juo naudotis. Tiesa, kol kas tik Vilniuje prie Seimo, bet galėsime!
2000 kibernetinių nusikaltėlių atakų
Prabilęs apie tikrai rimtas problemas jungtinės įmonės vadovas patvirtino, kad kiekvieną mėnesį „Teo“ tinkle vidutiniškai vyksta iki 2000 DDoS atakų.
„Pirmus kelis metų mėnesius buvo kiek aprimę – po kokius 700 atakų. Bet šį mėnesį jau tiek įvyko, o jis dar toli gražu nesibaigė. „Teo“ – vienintelė Lietuvos kompanija, kuri naudojasi kibernetinių atakų stebėjimo ir apsaugos nuo jų sistema „Arbor Networks“. Nuolat vykdome 4/5 Lietuvos interneto srauto monitoringą. Turime didžiausią atakų prevencijos kompetenciją Lietuvoje“, – giriasi K.Šliužas.
Kaip matome iš pastarųjų įvykių, to šiek tiek trūksta kai kurioms Lietuvos institucijoms.
Naujovės bus tik naujos
Tuos, kas tiki, kad netrukus pasirodys kažkokie integruoti „Teo“ ir „Omnitel“ planai, su nuolaida bus galima įsigyti kokį nors televizijos ir mobiliojo ryšio bei šviesolaidžio paketą, teks nuvilti. K.Šliužas netiki, kad esamų paslaugų sudėjimas į vieną sąrašą atneštų kažkokios naudos: “Artimiausiu metu „Teo“ ir „Omnitel“ paslaugų integravimo neplanuojame. Daugiau galvojame apie naujų paslaugų kūrimą negu esamų sujungimą į vieną sąrašą.
Dabar stengiamės perprasti klientų elgseną ir sukurti paslaugas, kurios kol kas gal net neegzistuoja, bet vartotojui būtų reikalingos, ir tokiu būdu pakelti vertę.“
