„UAB „Bitė Lietuva“ pateikė duomenis, patvirtinančius, kad reklamoje iš tiesų pateikiami būtent reklamoje nurodyto laikotarpio duomenys, gauti (surinkti) iš šaltinio „Speedtest.net“ („Ookla“). Be to, UAB „Bitė Lietuva“ reklamoje pateiktos visos reikalingos nuorodos tam, kad suinteresuotas vartotojas galėtų susipažinti su išsamesne informacija, jei to pageidautų“, – savo atsisakymą bausti „Bitę“ motyvavo Konkurencijos taryba.
„Bitė Lietuva“ pradžiugino ir kita į vasario 24 d. pateiktą „Tele2“ skundą reagavusios Konkurencijos tarybos išvada:
„UAB „Bitė Lietuva“ teikiamos 4G mobiliojo interneto paslaugos teritorijos aprėptis buvo pakankama, kad būtent pagal reklamoje nurodyto laikotarpio „Ookla“ taikomos metodikos duomenis interneto paslaugos teikėjas būtų įvardinamas greičiausiu. Be to, reklamoje buvo pateikiama nuoroda į bendrovės interneto svetainę, kurioje nurodoma ne tik informacija apie „Speedtest.net“ matavimo rezultatus, bet ir „Bitės“ ryšio žemėlapis.“
Pasiekusi šią pergalę dėl reklamos telekomunikacijų bendrovė pati nutarė pereiti į puolimą. Mums atsiųstame laiške UAB „Bitė Lietuva“ ryšių su visuomene vadovė Žana Jakevičienė rašo:
„Kaip žinot, tuo pačiu metu – nuo vasario 22 d. – aktyvią informacinę kampaniją pradėjo Vartotojų teisių gynimo centras (VTGC), viešai deklaruodamas tikslą išsiaiškinti, ar „Bitės“ reklama „Bitės 4G mobilusis tinklas – greičiausias Lietuvoje“ yra tiksli.
Vėliau, kovo 22 d., VGTC išplatino informaciją apie neva atliktų 160 000 interneto greičio matavimų rezultatus. „Bitei“ nustačius, kad panašios apimties matavimų „Bitės“ tinkle nurodytu laikotarpiu negalėjo būti, ir pareikalavus pateikti išsamią viešinamo tyrimo ataskaitą, VTGC vėliau tik „Bitei“ pripažino, kad matavimų skaičius buvo 16 kartų mažesnis ir siekė apie 10 000.
Esant rimtoms abejonėms dėl panašios apimties tyrimo bei jo atlikimo fakto, reikalausime, kad VTGC viešai paneigtų neteisingai išplatintą informaciją.“
Taigi, „Bitės“ reklama yra teisinga, šios kompanijos 4G mobilusis internetas realiai greičiausias Lietuvoje, o visi melagiai turi skubėti atsiprašyti? „Tele2“ atstovas ryšiams su visuomene Andrius Baranauskas visai kitaip vertina tokį Konkurencijos tarybos sprendimą:
„Konkurencijos taryba nenurodė, kad „Bitės“ reklama yra teisinga. Ji nurodė, kad „Bitės“ reklama nepažeidžia teisės aktų, o tai – ne tas pats. Šiuo atveju akivaizdi teisės aktų spraga.“
Toliau jis vardija, kokia realiai yra situacija „Tele2“ akimis:
„1. Ryšių reguliavimo tarnybos tyrimas rodo, kad „Bitės“ internetas yra lėčiausias. 2. Nepriklausomų žiniasklaidoje publikuotų tyrimų rezultatai rodo, kad „Bitės“ internetas yra lėčiausias. 3. Žurnalistų atlikti matavimai rodo, kad „Bitės“ internetas yra lėčiausias. 4. Galiausiai – bet kuris vartotojas gali pats tuo įsitikinti. Ir tik „Bitės“ reklamose internetas yra sparčiausias.“
Taip žvelgiant tikrai atrodo keistoka. Tačiau kaip tokiu atveju vertinti matavimus, kuriais remiasi pati „Bitė Lietuva“?
„Bitė“ šiose reklamose naudojasi „Speedtest.net“ duomenimis, kurių teisingumo pagrįsti ji neprivalo – tai Konkurencijos taryba ir nurodė savo atsakyme (14 punkte). Kitaip tariant, net jei duomenys yra klaidingi, pakanka to, kad „Speedtest.net“ juos skelbia viešai. Tačiau lygiai taip pat viešai skelbiami kito tyrėjo – „OpenSignal“ – duomenys rodo, kad sparčiausias yra „Tele2“ internetas.
Problema ta, kad mes negalime patikrinti, ar „Speedtest.net“ duomenys yra klaidingi, ar teisingi, nes nei „Bitė“, nei tyrimą atlikusi įmonė jų neatskleidžia. Ir įstatymai nereikalauja, kad jie tai darytų. Todėl akivaizdu – šiandien yra teisės aktų spraga, kuri leidžia mulkinti vartotojus“, – paaiškino Andrius Baranauskas.
Taigi, „Bitė Lietuva“ reikalauja atsiprašymų, „Tele2“ pažindinasi su Konkurencijos tarybos sprendimu ir svarsto savo veiksmus, o 4G mobiliojo interneto greičiui nuo to nei šilta, nei šalta. Telekomunikacijų rinkos dalyviams lyg ir nereikėtų priminti, kad jis priklauso ne nuo reklamų, o nuo bazinių stočių veikimo.