Sakote, netiesa? Kaip galima save skurdinti sutaupant? Kaip galima skriausti savo tėvus tiesiog paklausius, pažiūrėjus ar paskaičius ką nors nemokamai? Juk nuo to tik šviesesni būsime! O ir nepirkčiau aš to šlamšto!
Puikūs argumentai. Jei neanalizuoji, ką gi išties pavagiame. Bet pamėginsime.
Savo ir vaikų saugumą
Apie saugą internete, kibernetinius nusikaltimus, vaikams netinkamą turinį kalbama daug ir ne viena organizacija bei valstybės tarnyba su tuo kovoja. Kovoja rimtai, tik ar tame fronte. Nes daugiausia tų dalykų į mūsų namus ateina, kai nemąstydami imame vogtą turinį iš jį platinančių nusikaltėlių.
„Ar matėte „Linkomanijoje“ ar kuriame nors portale – „Filmai“, „Gerifilmai“ ir t.t. – portale lentelę, įspėjančią apie vaikams netinkamą turinį? Ar yra kokia nors kontrolė, kas ir kokį turinį gauna iš piratų?
Institucijos, kurios prieš bet kokią alkoholio reklamą, mažiausią etikos ar turinio vaikams taisyklių pažeidimą gula kryžiumi, nežino, ko imtis. Saugome vaikus uždarydami kokį nors kapiliarą, o čia – visas vamzdį. Ir teka juo viskas be jokios apsaugos“, – emocingai vagiančiųjų indėlį į mūsų pačių nesaugumą vertina piratinį turinį stebinčios kompanijos „Clear Digital World Cluster“ atstovas Romanas Matulis.
Ir tai, kad siųsdamiesi populiaraus filmo vardu pavadintą failą galite gauti ir propagandos, ir pornografijos, – tik vienas gresiančių nemalonumų. Besisiunčiantys tokį turinį gauna ir „dovanėlių“ – juos sekančių kenksmingų programų, jų kompiuterius priverčiančių dalyvauti kibernetinėse atakose virusų. Ir nėra kam skųstis – piratų svetainės kontaktinių telefonų nenurodo, garantijos suteikti neįpareigotos.
Pasaulį, kuriame mažiau nusikaltimų
Turinio vagystė iš romantinio piratavimo, kai dalijamasi viskuo, kad kiti turėtų, seniai virto vagystės verslu – kai už „nemokamą“ turinį moki savo duomenimis, saugumu ir tiesiog pinigais.
„Dauguma vartotojų lankydamiesi abejotinos kilmės portaluose ne tik patiki prašalaičiams savo privačius duomenis, bet ir tiesiogiai remia šešėlinę ekonomiką. Dabar populiaru kalbėti apie kibernetinį saugumą. O kas yra tie kibernetiniai nusikaltėliai? Ar ne tie patys vagys, kuriems mokame SMS per banko sistemas?
Už kokius pinigus užsakomos kibernetinės atakos? Ten yra serverynai, didžiulės kibernetinės pajėgos, tai kainuoja. Ir tie pinigai greičiausiai yra mūsų. Tų vartotojų, kurie vienaip ar kitaip sumoka vieniems ar kitiems nusikaltėliams“, – sako R.Matulis.
Kalbėdamas renginyje „Login“ legalų turinį teikiančio „Megogo“ rinkodaros direktorius Ivanas Šestakovas mūsų polinkį iš taupumo vogti turinį netiesiogiai susiejo su posovietinio žmogaus nuolankumu korupcijai.
„Pastebėjome įdomų reiškinį. Prasidėjus konfliktui tarp Ukrainos ir Rusijos, Ukrainoje smarkiai išaugo legalaus turinio pardavimas. Žmonės norėjo save matyti europiečiais, nebenorėjo sietis su vagies mentalitetu grindžiama sistema“, – tuomet sakė jis.
O mes, regis, vis dar norime. Ir piktinamės, kad aplinkui daug vagių.
„Vartotojai šiuo atveju patys nukenčia, nes bendradarbiauja su prie organizuoto nusikalstamumo priskiriamomis verslo struktūromis. Tai sakoma tiek ES Komisijos išvadose, tiek kitų tarptautinių organizacijų pranešimuose“, – sako Lietuvos antipiratinės veiklos asociacijos (LANVA) pirmininkė Vytautė Ladigaitė-Balčiūnienė.
Maisto sielai ateitį ir kokybę
Daugybė daiktų, kuriuos noriai perkame – internetas, televizoriai, išmanieji telefonai, muzikos grotuvai, mums turi prasmę tik todėl, kad yra menas, kuris juos pripildo turinio. Bet patį meną laikome ne industrija, o išmaldėlės prašančiu vargšeliu. Ir suvokdami, kad tie, iš kurių nuolat vagiama, negali turėti stabilių pajamų, labai nenorime savo vaikams tokios ateities. Bet jei tuo niekas neužsiims, ką tuomet veiksime su turimais daiktais?
„Prarandame būsimą turinį, kuris nebus sukurtas, išleistas ir nepasieks mūsų. Tai turbūt didžiausias praradimas“, – sako Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas Jonas Staselis.
Filmai ir muzika tapo vienadieniais? Nekuriami liekamąją vertę turintys kūriniai? Bet juk juos patys iš savęs pavogėme. Kam finansuoti ką nors amžina, jei rytoj tai bus pavogta? Toks požiūris skatina dirbti tik šiandienai, nespėtos pavogti akimirkos įspūdžiui, už kurį dar sumokame.
Muzikantai uždirba tik iš koncertų? Užmirškime kokybiškus įrašus, stulbinamus brangius šou ir nebrangius bilietus. Tam tikrą pelną uždirba tik efektų kupini kinoteatriniai filmai ir serialai? Užmirškime kokybiškas dramas ir subtilias komedijas. Knygos? Gal geriau tiesiog užmirškime lietuvių kalbą.
„Iki 2009 m. naujų pavadinimų knygų lietuvių kalba per metus buvo išleidžiama daugiau negu 4500. Dabar – daugiausia 3100. Per metus netenkame 1000 knygų lietuvių kalba. Ir mažėja ne popsinių, o rimtų knygų. Nes tai didelė investicija, brangus parengimas, vertimas.
Pirataudami vagiame tradicines knygas, o elektronines – ypač. Ir tai stabdo pažangą, verčia abejoti mūsų lietuvių kalbos ateitimi apskritai“, – sako Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Aida Dobkevičiūtė.
„Jausdami, kad prarandame labai daug, nebegalime investuoti, leisti daugiau literatūros, šiais metais ir kilome į kovą su piratais“, – antrina „Alma littera“ atstovė Audronė Mockienė.
Ne jų, o savo pinigus
„Intelektinė nuosavybė ir su ja susiję produktai bei paslaugos Lietuvoje sukuria 5,4 % BVP, šioje srityje dirba beveik 5 % visų dirbančių asmenų, šis sektorius sudaro 6 % viso eksporto“, – sako Lietuvos kultūros ministras Šarūnas Birutis.
„Kūrybinės industrijos generuoja daugiau pinigų negu koks nors žemės ūkis. Tai labai rimta ūkio šaka, bet mes jos nelaikome tokia – viską plakame į vieną dotacijų prašančios, dėl to įsivaizduojamai nepelningos, tad ir nemokamos kultūros sąvoką.
O muzika, filmai, literatūra sumoka daug mokesčių. Šios pramonės produktas yra gaminys. Ir kaip kiekvienas gaminys jis turi vertę. Negali „Maximoje“ nugraužti pusę batono ir išeiti truputį pavartojęs. O galėtų būtų toks valgymo siuntimasis – nieko juk neišsinešei, šiek tiek pavartojai parduotuvėje“, – juokauja su žymiausiais Lietuvos atlikėjais dirbantis muzikos prodiuseris Lauras Lučiūnas.
Bet tai tų turtingų žvaigždžių pinigai, o mes tik sutaupome? Deja.
Vien 2012 m. meninio turinio piratavimas internete JAV ekonomikai padarė nuo 200 iki 250 milijardų dolerių nuostolių. Dėl to buvo prarasta 750 000 darbo vietų. Ar tikrai Lietuvai tai negalioja? Vogdamas filmą atimi darbą iš kino teatro valytojos ir kėdžių gamintojo. Gal vogdamas muziką atimi darbą iš savęs? Pasaulis susijęs.
„Linkomanija“ turi 270 tūkst. registruotų vartotojų. Jei jie per mėnesį vidutiniškai pažiūri bent vieną filmą, vietoj 500 tūkst. eurų dirbantiems ir mokesčių, kurie leistų didinti pensijas ar gerinti šalies gynybą, keli nusikaltėliai gauna gal 20 tūkst., gal 40 tūkst. eurų.
O vidutiniškai uždirbantis intelektualus pasiturintis trisdešimtmetis (tyrimas, atliktas įgyvendinant Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos projektą „Antipiratinė akcija „Nebevokime“, nustatė būtent tokį tipišką Lietuvos pirato portretą) sutaupo vienam cigarečių pakeliui arba bokalui alaus.
Neapsikentusios Lietuvos leidyklos pateikė ieškinį vagims iš portalo „Visosknygos.com“. Ten buvo per 400 nelegalių knygų kopijų. Žala autorių teisių savininkams gali siekti 225 tūkst. eurų. Ir tai tik 400 knygų. Ir tai mūsų iš savęs pavogti pinigai.
Mūsų, kurie paskui piktinasi, kodėl tokie maži vertėjų ar pardavėjų atlyginimai, nyksta lietuvių kalba, tiek daug redagavimo klaidų. O ką jaučia jie – tie, kurie tai sukūrė ir buvo apvogti? Bet apie tai – kitą kartą.
Parengta vykdant Kūrybinės veiklos, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos projektą, kurį iš dalies remia Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
