Kalbame ne apie išneštą iš parduotuvės varškės pakelį, o apie pomėgį apvaginėti tuos, kuriuos mėgstame. Meno kūrinių vagystę, kurią romantiškai vadiname piratavimu.
Kai protų kovose išgirsti klausimą, į kurį atsakyti gali tik tie, kurie matė legaliai Lietuvoje neprieiną serialą, ir dauguma žaidėjų pateikia teisingą atsakymą, supranti – vagia ir protingi. Pasiteisinimų daug. „Niekas nenukenčia“, „dalintis – nėra vogti“, „vis tiek juk nebūčiau pirkęs“ – ko tik nesugalvosi, kad toliau galėtum jaustis respektabiliu šviesiu žmogumi. Ir toliau tenkinti savo poreikius vagystėmis.
Vienas dažniausiai girdimų pasiteisinimų – nevogtume, jei būtų galimybė gauti legaliai. Legalių ir mums įperkamų šaltinių Lietuvoje dar trūksta. Tačiau jų yra. Ir gerokai daugiau, negu nori pripažinti vagiantieji. Nagi, pažiūrėkim.
Muzika
Dar nuo gūdžių sovietų laikų labiausiai vagių pamėgta meno sritis šiuo metu beveik išsivadavo iš piratų gniaužtų. Sovietmečiu apvaginėti valstybiniu mastu, po to bejėgiškai stebėję perrašinėjamų kasečių versliuko klestėjimą muzikantai trumpam buvo atsigavę atsiradus CD, tačiau vėl prarado bet kokias viltis jų kūriniams patekus į internetą. Bet internetas virto ir gelbėtoju.
„Spotify“, „Deezer“, „Tidal“, „Google Play Music“, „Apple Music“ leidžia legaliai ir neribotai klausytis muzikos savo įrenginiuose sumokėjus abonentinį mokestį. Arba nemokamai – tik su reklama.
„Skandinavijos šalyse, kur tiesioginio muzikos klausymo internetu paslaugos atsirado seniausiai, piratavimas beveik visiškai išnyko. Taip bus ir Lietuvoje. Nes naudotis kur kas paprasčiau negu piratauti. Mūsų paieškos mechanizmas visiškai individualizuotas, klausytojas gauna tą muziką, kurios nori“, – sako „Deezer“ atstovas Baltijos šalyse Jouni Pesola.
Išties vogdamas dažnai net nežinai, ką gausi, o legalios paslaugos atsižvelgia į tavo skonį ir leidžia atrasti nežinomą, bet patiksiančią muziką.
Gretutinių autorių teisių asociacijos AGATA įkurtoje svetainėje „Pakartot.lt“ – daugiau negu 70 tūkst. lietuvių muzikos kūrinių.
„Populiariausia vieta, kur lietuviai klauso muzikos legaliai, – „Youtube“. Ja naudojasi 45 proc. gyventojų. „Spotify“ – 13 proc., „Deezer“ – 7 proc. Tiesa, ten lietuvių kūrinių dar mažoka. AGATA portale „Pakartot“ sudėta visa Lietuvos muzikos istorija prieinama kiekvienam nemokamai“, – sako AGATA direktorė Agnė Masalskytė.
Dar įdomesnis fenomenas – šiuo metu vėl auga legalių atlikėjų albumų CD laikmenose pardavimo mastai. „Global BOD Group“ valdybos pirmininkas Vidmantas Janulevičius džiaugiasi, kad gamykla vėl didina kompaktinių diskų gamybą. Pajutę tikros muzikos skonį žmonės nori turėti ir mėgstamos muzikos simbolį – įrašą.
Filmai ir serialai
Daugelis vis dar įsitikinę – vagiame filmus, nes nėra kur gauti legaliai. Taip, kino teatre rodomo filmo nėra. Bet tuo teisinti savo vagystę yra tas pat, kaip ir tvirtinti, kad vogti „Ferrari“ galima, nes pirkėjų eilė didelė ir šiaip neįperki.
Tačiau legalių ir įperkamų filmų Lietuvoje pilna.
Sulaukėme visame pasaulyje revoliuciją sukėlusios paslaugos „Netflix“. Filmų ir serialų, kuriuos gali žiūrėti, kada nori, siūlanti paslauga kainuoja nuo 8 eurų per mėnesį. Legalu ir kokybiška. Brangu? Gerbiamieji, vagims iš „Filmai.in“ vien mokamus SMS siųsdami už peržiūras kartais galite sumokėti daugiau.
Tiesa, didžioji dalis „Netflix“ turinio yra anglų kalba. Tik keli serialai išversti į rusų, prancūzų, ispanų kalbas. Lietuviškai turinio dar nėra. Problema?
Panašiu principu veikianti platforma „Megogo“ siūlo daug rusų filmų, čia nemažai turinio, įgarsinto lietuviškai, daug nemokamų filmų ir serialų. Perkant filmas kainuos nuo vieno euro. O prenumerata – 6 eurai per mėnesį.
Aišku, visi žinome, kad vaizdo filmų nuomos, anksčiau rodytų laidų peržiūros paslaugomis gali naudotis skaitmeninių kabelinių televizijų „Teo“, „Cgates“ ir kt. klientai. Vėlgi dažnai nemokėdami papildomai. O, pavyzdžiui, „Teo“ vaizdo nuomoje tik už mažą dalį kino bilieto kainos galime žiūrėti naujausius „Kino Pavasario“ filmus tuo pat metu, kai jie pasiekia kino teatrus.
Komerciniai televizijos kanalai turi savo svetaines, kur yra daugelis laidų. LRT sukurta „Mediateka“ – apskritai lietuviškų filmų ir istorinių laidų lobynas.
Atsisiuntę „Kino fondo“ programėlę galite savo telefone ar planšetiniame kompiuteryje žiūrėti vieną iš 108 Lietuvos kino klasikos šedevrų, sukurtų 1957–1981 m. Platformą sukūrė audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA.
„Mūsų tikslas – skatinti lietuviško kino sklaidą, kad tai, kas sukurta, nenugultų stalčiuose. Sudarėme sutartį su Lietuvos kino centru ir gavome licenciją platinti filmus nekomerciniais tikslais.
Rugsėjį bus sukurta interneto platforma, kur atsiras iki 250 filmų. Kalbiname ir šiuolaikinio kino kūrėjus, kad čia sudėtų jau rodytus filmus. Ne visi prodiuseriai nori duoti nemokamai, tad manome, kad ateityje kas norės, galės prašyti atlygio už peržiūrą“, – sako AVAKA direktorius Darius Vaitiekūnas.
Nemažai lietuviškų filmų (dalis jų – nemokami) yra ir grupės „Nominum“ portale „Ltfilms.lt“. Tad prieš skųsdamiesi, kad negalime nevogti, peržiūrėkime bent pusę to, kas siūloma legaliai.
Knygos
Iš knygynų gal ir nevagiame, bet nelegaliai nuskenuotų knygų pilna „Linkomanija“. Ar norintis skaityti knygas lietuvių kalba įrenginio ekrane tikrai neturi kito pasirinkimo? Legalios elektroninės knygos per brangios?
Komercinėje skaitmeninių knygų parduotuvėje „Milžinas.lt“ nemokamų knygų nėra, o populiariausi romanai kainuoja ir per 10 eurų. Tačiau radome visą krūvą gerų kūrinių mažiau nei už 3 eurus, o tai tikrai ne plėšikavimas. Paslaugos kūrėjai siūlo ir skaitymo programėlę, daugybę patogių apmokėjimo metodų.
Reikia nemokamų? Ne problema. Pavyzdžiui „Skaitykle.lt“ siūlo 61 nemokamą elektroninę knygą, tarp kurių – svarbiausi lietuvių literatūros klasikos kūriniai.
Ugdymo plėtotės centras sukūrė e. mokyklos platformą, kur galima rasti 78 nemokamas pasaulio klasikos knygas lietuvių kalba. Beje, šios išleistos ir garso knygos formatu – atsisiuntus galima klausyti skaitovo įkalbėtą tekstą.
Lietuvoje yra ir komercinė platforma „Audioteka.lt“, kuri įgarsintas knygas platina legaliai. Prisiregistravę galite išbandyti paslaugą nemokamai – prieš pirkdami išklausyti dalį knygos. Tai jau išbandė 30 tūkst. lietuvių.
„Pasaulyje yra knygų platinimo paslaugų, kurios veikia kaip „Spotify“ muzikos srityje – susimoki už abonentą ir skaitai, kiek nori. Tačiau Lietuvoje tai daryti kol kas būtų anksti. Pačių knygų nėra tiek daug ir naujų neįkeliama taip greitai. Žmogus susimokės, išklausys, perskaitys visas siūlomas, o kas tada?
Didelės žalos piratavimas mums nedaro. „Linkomanijoje“ kartais pasirodo garso knygos iš aklųjų bibliotekos (kai kam labai norisi į pragarą), bet sekame, pranešame ir jos šalinamos“, – sako „Audioteka.lt“ vadovas Aurimas Mikalauskas.
Štai dabar ir paklauskime savęs, ar tikrai neįmanoma nevogti. O jei kai kurios kainos netenkina, atsakymas labai paprastas – jos krenta ir pasirinkimas auga, kai daugėja pirkėjų ir mažėja vagių. Tad vogdami galiausiai apvagiame save. Bet apie tai – kitą kartą.
Parengta vykdant Kūrybinės veiklos, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos projektą, kurį iš dalies remia Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
