„Šiemet sukanka 50 metų nuo to laiko, kai JAV kompanija „Xerox“ pagamino pirmąjį fakso aparatą. Įrenginys, galintis dirbti su paprastomis telefono linijomis, o vieną lapą išsiunčiantis „vos“ per 6 minutes, tuomet atrodė tikras technikos stebuklas.
Lietuvoje faksimilinis ryšys aukso amžių išgyveno XX a. devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose. Fakso aparatas – tuomet kainavęs nemažus pinigus – buvo tapęs privalomu solidžios kompanijos atributu, specialaus terminio popieriaus ritinėliai, skirti faksams, buvo perkami šimtais“, – sako informaciją apie Lietuvos įmones renkančios UAB „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas.
O štai Europoje pirmoji faksimilė buvo pasiųsta dar 1860 m. Tiesa, tais laikais Giovanni Caselli sukurtas įrenginys vadinosi pantelegrafu. Bet pavadinimas nesutrukdė jau 1865 m. juo komerciškai siuntinėti piešinukus ir ranka rašytus tekstus iš Paryžiaus į Lioną.
Dabar fakso numerį rasi ne kiekvienoje vizitinėje kortelėje, o faksinio popieriaus parduodama vis mažiau. Tiesa, stambios įmonės ar konservatyvūs verslai (pvz. advokatų kontoros, finansų įstaigos) fakso aparatų dar neatsisako, juolab toks ryšys dar populiarus Vokietijoje, Japonijoje ir JAV. Tačiau daugybės jaunų ar mažesnių kompanijų biuruose šio aparato jau nerasite.
Fakso numerio savo interneto svetainėje nenurodo ir žinomo inovacijų guru Iljos Laurso rizikos kapitalo fondas „Nextury Ventures“, didžiausias užsienio investicijas pritraukęslietuviškas startuolis „Vinted“, aukštųjų technologijų įmonė “Brolis Semiconductors“, sėkmingiausios grafinės programos „Apple“ kompiuteriams kūrėjai „Pixelmator“ ir kt.
„Kad faksą baigia nukonkuruoti internetinės ryšio priemonės, liudija ir mūsų duomenų bazės, kurioje įmonių rekvizitai kaupiami jau trečias dešimtmetis, analizė. Kasdien automatiniu būdu fiksuojame naujausias Lietuvos įmonių koordinates ir pastebėjome, kad 2006–2010 m. vienam fakso numeriui teko du elektroninio pašto adresai, o per 2011–2015 metus – jau net kiek daugiau nei pusseptinto“, – sako Saulius Žilinskas.
Apsivertė ir situacija su telefonais. Jei 2006–2010 m. vienam fiksuoto ryšio telefono numeriui teko tik 0,7 mobiliojo telefono, dabar šis santykis viršijo du. Jei anksčiau verslininkai stengdavosi, kad bent pagrindinis įmonės telefonas būtų laidinis, dabar yra nemažai kompanijų, siejančių save su pasauliu tik per internetą.
Verslininkai, dar ištikimi senam geram faksimiliniam ryšiui, pabrėžia gerąsias fakso savybes: juo beveik nesiunčiamas „spamas“, faksimilinis dokumentas ant popieriaus ne vienam atrodo „tikresnis“ nei internetinis ir tikimybė, kad gautas „faksas“ bus perskaitytas, gerokai didesnė nei siunčiant kažką elektroniniu paštu.
