Kai svarbiausia nebe atlyginimas
DGITL centras naujame pastate Vilniuje įsikūrė beveik lygiai prieš metus. Ir tada, ir dabar viduje įrengtos darbo ir poilsio erdvės tradiciniame biure sėdinčiam lietuviui gali sukelti net panikos priepuolį – ar tikrai jis dar Lietuvoje, o ne kokiame „Google“ dangoraižyje.
G.Dzekunskas sako, kad sąlygos, kuriomis prie konkurencingų atlyginimų jau įpratę IT specialistai praleidžia aštuonias savo gyvenimo dienos valandas, irgi labai svarbu. Tačiau svarbiausias dalykas, kuris per metus leido čia prisivilioti daugiau negu 400 geriausių specialistų, – įdomios užduotys ir išskirtinė atsakomybė vystyti savo idėjas.
„Per 2015 m. vidutiniškai įdarbinome pusantro žmogaus per dieną. Šis pastatas pritaikytas 600 darbuotojų, dabar turime per 400. Na, manau, dar metams jo pakaks, o toliau – žiūrėsime“, – nesuprasi, ar juokauja, ar rimtai kalba anksčiau „Barclays“ IT centrui Vilniuje vadovavęs G.Dzekunskas.
„Smagu, kad dabar paslaugų centrai kuriami visoje Lietuvoje. Jei visi tokiuose dirbtų, mūsų pensijų vidurkį čia skaičiuotume eurais tiek, kiek dabar litais. Tačiau kurdami šį centrą turėjome ambiciją – padaryti taip, kad žmonės būtų laimingi dirbdami. O jau po to pritraukti profesionalų. Todėl pasirinkome būtent tokį modelį.
Yra paslaugų centrai, kurie atlieka užduotis. Didžiausia jų vertė – tik mažesnės darbo sąnaudų išlaidos.
Didžiausia blogybė – vykdant kitų užduotis darbas netrukus virsta rutina. Kai žmogus įgyja žinių ir patirties, jam nebesinori nematomų lubų, nes tai nuobodu.
Kiti centrai perima funkcijas. Jie nebe tik vykdo, bet užima tam tikrą nišą kompanijos sferoje ir atlieka tą funkciją. Prieš kokius šešerius metus būčiau sakęs, kad tai ir yra, ko reikia. Tačiau dabar Lietuvoje yra daug žmonių, kurie moka daugiau. Tad kodėl neperkelti į Lietuvą kažko daugiau?
Mes perkėlėme atsakomybę. Kai pats priimi sprendimus ir atsakai už visišką jų įgyvendinimą, tai lyg statytum sau namą, o ne įrenginėtum namo dalį kitam. Didžiausia vertė sukuriama, kai žmonės prisiima atsakomybę. Taip ir sutarėme – mes ne „Danske Bank“ subrangovai, o banko dalis“, – pasakojo vadovas.
Jo teigimu, prieš 6 metus svarbiausia buvo mokėti atlyginimą ir suteikti galimybę dirbti su rimtomis sistemomis, bet dabar žmonės išaugo. Jiems rūpi, kaip sukurti daugiau, priimti sprendimus, būti svarbiems. Nes kai darbuotojai žino, kad yra atsakingi, jiems įdomiau.
„IT žmonės Lietuvoje labai išsilavinę, tačiau po 3-4 metų darbo atsiremia į „lubas“. Įgyja žinių, supranta, kaip kas veikia, gali, bet sprendimus kažkas priima kitur. IT žmonės Lietuvoje tiki, kad jiems mokės gerą atlyginimą – tai įprasta. Jie nori atsakomybės. O mes pasiekėme lygį, kai Lietuvoje kuriame pasaulinio lygio produktus“, – didžiavosi G.Dzekunskas.
Labiausiai vadovas džiaugiasi, kad įdomus darbas pradėjo vilioti grįžti į Lietuvą iš čia emigravusius geriausius specialistus. Jis paminėjo vieno darbuotojo, kuris grįžo iš Singapūro, istoriją. Paklaustas, kodėl iškeitė gerokai didesnį atlyginimą į darbą Lietuvoje (atlyginimai čia vis tiek atitinka Lietuvos realijas), vyrukas atsakė, kad gaunamų pinigų jam pakanka gyventi geriau negu Singapūre. O čia namai, geriau gyventi šeimai ir, svarbiausia, darbo užduotys tokios pat įdomios, kokios turėtos emigravus.
„Kas yra Silicio slėnis? Tai didelė koncentracija talentų, kurie yra savo produkto savininkai, kurių produktu tiki. Ir Lietuva neturi būti tik pigių inžinierių šalimi. Pigus skamba prastai“, – sakė G.Dzekunskas.
Sukurta, gaminama ir prižiūrima Lietuvoje
Centro darbuotojai pasiskirstę į komandas, kurios sprendžia tam tikras užduotis. Ir šiuo metu jos kuria bent 20 unikalių sprendimų, programėlių bei paslaugų.
Vena didžiausių komandų, kurioje dirba bent 30 specialistų, yra „Mobile Ecosystems“. Ji kuria ir diegia į rinką vieną populiariausių Skandinavijoje mobiliojo atsiskaitymo bei pinigų valdymo sprendimą „Mobile Pay“.
„Ši paslauga ir programėlė jau keletą metų veikia Danijoje ir Švedijoje. Ten tai populiariausias atsiskaitymo sprendimas, kuriuo naudojasi 2,8 mln. klientų. Mes perėmėme jos kūrimą, priežiūrą ir plėtimąsi į naujas rinkas. Dabar visus esminius sprendimus priimame Lietuvoje.
Per penkis mėnesius sugebėjome visiškai parengti ir paleisti paslaugą „Mobile Pay Norway“. Jau paleidimo dieną programėlę atsisiuntė 12 tūkst. žmonių, dabar yra 200 tūkst. unikalių jos vartotojų Norvegijoje ir tai antras populiariausias toks sprendimas šalyje“, – pasakojo kūrėjų komandos atstovas Martynas Sarapinas.
Jis pripažino, kad ir pats yra bandęs startuolio duonos, jam patiko mėginti savo jėgas, tačiau kurti kažką, kas išties veikia pasaulyje ir nejausti nuolat startuoliui gresiančio žlugimo tikimybės, taip pat labai smagu.
Deja, jų kuriama su vienu banku nesusieta, parduotuvėse atsiskaityti ir pinigus draugui persiųsti leidžianti paslauga kol kas Lietuvoje nebus diegiama.
Kitas labai įdomus DGITL sukurtas sprendimas – „eTax“. Nors nuobodžiai vadinamas klientų aptarnavimo sistema, šis įrankis gali išpranašauti jūsų ateitį. Ir ne šiaip paspėlioti, o pagrįstai numatyti, kaip gyvensite po trejų, penkerių ar dvidešimties metų.
„Mūsų įrankis leidžia klientui su darbuotoju grafiškai matyti finansinę situaciją. Pajamas, išlaidas ir net ateitį. Naudojant jį galima įvertinti, kaip šios dienos finansiniai sprendimai paveiks ateities gyvenimą ateity.
Programa numato labai tiksliai. Ji atsižvelgia į svarbiausius gyvenimo įvykius – santuoką, namo pirkimą, vaikų gimimą, automobilio pirkimą, išėjimą į pensiją – ir labai gražiai vizualiai parodo, kokia kada bus mūsų finansinė situacija.
Prisijungėme prie jo kūrimo prieš pusmetį ir nuo pirmos dienos tapome už jį atsakingi. Didžioji darbų dalis – programavimas, testavimas, diegimas, analizė – atlikta Lietuvoje. Padarėme viską, kas buvo suplanuota, ir sulaukėme puikių įvertinimų. Šiuo metu įrankį jau naudoja 2000 konsultantų banko padaliniuose“, – pasakojo už klientų aptarnavimo sistemų vystymą atsakingas Vilius Olišauskas.
Taigi, Lietuva jau virsta ne tik gerų pigesnių inžinierių, bet ir gerus sprendimus kuriančių žmonių šalimi. Gal kada nors ir tas jų sprendimas mums parodys ne tokią tragišką ateities finansinę situaciją.
