„Apsaugomis“ nuo elektromagnetinės spinduliuotės, radiacijos ir kitų būtų ar nebūtų dalykų Lietuvoje prekiaujama jau seniai.
Dažniausiai tai būna prabangiai įpakuoti folijos ar kokio metalo gabalėliai, atspindintys tam tikro dažnio bangas, o juos prie telefonų prisiklijavę naudotojai sau daro daugiau žalos nei naudos.
Tačiau šią savaitę prekybos vietose pasirodę pristatomi produktai su „Aires“ prekės ženklu – kitokie. Gamintojas aiškina, kad jie ne užblokuoja spinduliuotę, o „neutralizuoja žalingą jos poveikį“. Jų veikimas aprašomas paprastam žmogui nesuprantamais fizikos terminais, kurių tikri mokslininkai nesiėmė komentuoti, nes, anot jų, komentuoti tiesiog nėra ką.
Stulbina ir kaina
Įspūdingi ne tik produktų aprašymai, bet ir kaina: už lipnias „sagas“ gamintojas prašo 50–60 eurų, o rimtai įsibaiminę piliečiai gundomi kreditinės kortelės dydžio „prietaisu“ už 250 eurų, suteikiančiu visapusę apsaugą 1,5 metro spinduliu.
Pirmoji šių produktų reklamos kampanija buvo patikėta su mokslu ir medicina nieko bendra neturinčiam asmeniui Agnei Jagelavičiūtei. Ji pristatomus produktus pavadino „apsauga nuo magnetinių bangų“. Kodėl tai juokinga, supras tik fizikai.
Bėrė terminus iš vadovėlio
Kuo „Aires“ produktai skiriasi nuo folijos ir kodėl jie tokie brangūs?
Tai paaiškinti sutiko šiomis „apsaugomis“ prekiaujančios įmonės „Aireslita“ generalinis direktorius Darius Višinskas.
Anot jo, įrenginiuose naudojamą technologiją sukūrė rusas Igoris Serovas, su kuriuo lietuvis prieš trejus metus susipažino Sankt Peterburge.
„Ten yra difrakcinė matrica su 3,5 mln. sferų – silicio mikroprocesorius.
Jis praleidžia tam tikro dažnio elektromagnetinius spindulius, išsklaido į tokią sferą ir pokalbio metu apsaugo ląsteles.
Jis nepanaikina signalo, nesustiprina ir nesusilpnina jo, o suguldo pagal dažnius, amplitudę, vektorių, kad vieni kitiems netrukdytų, suderina su natūraliu žmogaus spinduliavimu“, – iš fizikos ir ekstrasensų vadovėlių terminų supintą šaradą bėrė D.Višinskas.
Kitaip sakant, spinduliuotė lieka, tiktai ji nustoja kenkti. Ar panašiai, kas ten žino.
O visa tai atlieka kažkokia mikroskopinė servetėlė. Mikroprocesorius šiaip jau yra skaičiavimo įrenginys.
Pasiteiravus apie mokslinius tyrimus, kurie pagrįstų jo teiginius, pašnekovas pareiškė, kad autoritetingos nuomonės kreipėsi į Vilniaus universitetą. Nors iš tiesų tyrimus atlieka Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU).
Taigi prekyba pradėta neturint įrodymų, kad produktas veikia? „Kodėl? Ne, ne, ne... Tyrimų pas mus paskelbta interneto puslapyje, jų daug yra“, – atšovė „Aireslitos“ vadovas.
Įmonės svetainėje išties gausu įvairiausios informacijos. Bėda ta, kad visa tai – jų pačių sukurti straipsniai.
Todėl sutarėme, kad el. paštu gausiu nuorodų į moksliniuose žurnaluose publikuotus straipsnius. Kitą dieną sulaukiau nuorodų į „Aires“ svetainę.
Fizikos ir mistikos mišinys
Elektromagnetinių bangų pavojus mokslininkai vertina skirtingai.
Fizinių ir technologijos mokslų centro direktorius profesorius Gintaras Valušis pabrėžia, kad apskritai elektromagnetinių bangų pavojingumą lemia jų galia. O tokių įrenginių kaip mobilieji telefonai spinduliuotė yra itin menka.
„Žinoma, ją galima blokuoti. Aš kai pirkau švarką, pardavėja man sako: „Čia yra modernus kostiumas, kurio vidinėje kišenėje galite laikyti mobilųjį telefoną.“ Pamušalas padengtas anglies nanovamzdeliais – tai yra ekranuojanti medžiaga, todėl ten nepraeina elektromagnetinė spinduliuotė.
Ją galima blokuoti bet kokios metalinės kilmės siūliukais ar pluoštu. Bet ir telefonas toje vietoje neveiks“, – teigė G.Valušis.
Vis dėlto VGTU Fizikos katedros vedėjas Artūras Jukna mano, kad ignoruoti silpnų elektromagnetinių laukų negalima – jie gali turėti įtakos ląstelių sandarai.
Fiziko nuomone, įvertinti tikrąjį naujųjų technologijų poveikį bus galima tik vėliau, išmirus tai kartai, kuri šiais įrenginiais naudojosi nuo gimimo.
Paklaustas apie „Aires“ įrenginius, A.Jukna pabrėžė nenorintis daryti išankstinių išvadų, nes tyrimai neseniai pradėti.
„Ne visada galima fiziką paaiškinti tarsi skaičiuojant pirštais, paprastomis sąvokomis – jos sukuria kažkokius buitinius įvaizdžius, bet jie būna klaidingai suvokiami.
Ar sugertis yra, ar nėra, ją galima išmatuoti eksperimentiškai, apskaičiuoti“, – teigė fizikas.
Tačiau jis pripažino, kad jam sunku suprasti, kaip elektromagnetinės bangos gali būti pakeičiamos, kad žmogui nustotų kenkti, bet telefonai toliau veiktų, kaip veikę.
„Iš tikrųjų tai yra mistika arba nesusikalbėjimo rezultatas. Taip neturėtų būti, tai prieštarauja energijos tvermės dėsniui ir tiems fundamentiniams dalykams, kurie kol kas buvo nepajudinami.
Iš esmės elektromagnetinės bangos sklinda iš visų pusių ir jei kas nors sugeria jas, tai jis turėtų stovėti tarp šaltinio ir imtuvo.
Jei iš visų pusių bangos yra spinduliuojamos, jūs pats galite įsivaizduoti, kad jokiu pusantro metro spinduliu aplink tą sugertuką neturėtų būti slopinimų“, – kalbėjo VGTU Fizikos katedros vedėjas.
Reklamą teks pagrįsti
Nei Konkurencijos taryba, nei Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba skundų dėl „Aires“ produktų ar jų reklamų kol kas nėra gavusi.
Konkurencijos taryba savo iniciatyva kreipėsi į „Aires“ produktais prekiaujančią bendrovę dėl skleidžiamos reklamos pagrįstumo.
Anksčiau dėl panašaus veikimo lipdukų Konkurencijos taryba buvo įspėjusi bendrovę „Komeksimas“ ir interneto svetainę Wina-litelt.eu. Šios bendrovės reklamas pakeitė.
Praėjusiais metais Konkurencijos tarybos ekspertai išnagrinėjo 427 pranešimus dėl galbūt klaidinančios reklamos ir išsiuntė reklaminės veiklos subjektams 159 įspėjimus.
