Nors ne visos mokslų sritys gali pasiūlyti nuotolinių studijų programas, o ir tokios studijų sritys kaip odontologija ar plastinė chirurgija prie kompiuterio ekrano taip pat kol kas sunkiai įsivaizduojamos, esama programų, kurių absolventai įgyja tokį patį išsilavinimą, kaip auditorijose plušantys jų kolegos.
Įvairių eksperimentų stebėjimas, jų kartojimas, darbas virtualiose laboratorijose – tokios techninės galimybės daro studijų procesą pažangesnį.
Šiuo metu populiariausios nuotolinių studijų programos yra statybos inžinerija, informacinės sistemos, inžinerinė informatika, pastatų inžinerinės sistemos, verslo vadyba.
Anot švietimo ekspertų, galimybė studijuoti nuotoliniu būdu suteikia studijoms daugiau lankstumo, mat mokslus krimsti galima patogiu laiku, patogioje vietoje ir pasirinktu intensyvumu.
Tokia studijų forma patraukli tiems studentams, kurie įprastomis sąlygomis studijuoti negalėtų: dirbantiems, dažnai keliaujantiems, turintiems tam tikrą negalią ar auginantiems mažamečius vaikus.
Tačiau ekspertai perspėja, kad laisvas mokymosi grafikas anaiptol nereiškia, kad dirbti reikia mažiau, atvirkščiai – savarankiškas mokymasis kartais reikalauja gerokai daugiau pastangų nei grupinis darbas auditorijoje.
Mokėsi iš televizijos, namų darbus siuntė paštu
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Nuotolinių studijų centro direktorius Vaidotas Trinkūnas teigė, kad nuotolinis mokymas nėra naujovė: „Visi pamena mokymus, kurie vykdavo specializuotų televizijos laidų metu, mokymus siunčiant užduotis paštu. Šiuolaikinės nuotolinės studijos yra neatsiejamos nuo šiuolaikinių informacinių ir komunikacinių technologijų.
Šių sprendimų diegimas nėra paprastas ir pigus procesas. Lietuvoje nuotolinėms studijoms skirtai infrastruktūrai diegti ir palaikyti buvo įkurtas Lietuvos nuotolinio mokymosi tinklo LieDM palaikymo ir plėtros konsorciumas. Konsorciumo iniciatyva šiuo metu yra palaikoma multiinstitucinė virtuali studijų aplinka, darbastalio vaizdo konferencijų organizavimo sistema, sudaranti galimybes realiu laiku bendrauti dėstytojams ir studentams, vaizdo paskaitų transliavimo sistema.“
Pasak V.Trinkūno, infrastruktūros srityje Lietuvoje įgyvendinti nuotolinių studijų techniniai sprendimai yra gana pažangūs, bet, kalbant apie laboratorinių darbų organizavimą, praktinių užduočių atlikimą, pastebimas interaktyvių laboratorijų trūkumas, bendros elektroninių studijų informacinės sistemos poreikis.
Mokytis nori veiklūs žmonės
Vis dėlto ne taip jau paprasta įsivaizduoti, kas pasiryžta valandų valandas prie kompiuterio ekrano gilintis į užduotis, kurios neretai sunkiai įkandamos ir dėstytojo pagalbos bet kurią akimirką galinčiam sulaukti auditorijoje sėdinčiam studentui.
Paklaustas, kaip galėtų apibūdinti nuotolinių studijų studentus, pašnekovas sakė: „Manau, kad pirmiausia nuotolinių studijų studentus, kaip ir įprastų studijų, vienija tam tikros srities žinių poreikis. Manau, kad nuotolinių studijų studentai – dažniausiai užimti asmenys, turintys aiškią motyvaciją studijuoti, jiems svarbūs nuotolinių studijų teikiami privalumai.“
Mokosi iš virtualių eksperimentų
V.Trinkūnas pripažino, kad įvairių mitų ir stereotipų apie nuotolines studijas yra girdėjęs ne vieną: „Kartais manoma, kad studijos nuotoliniu būdu yra žemesnės kokybės, nes nėra gyvo bendravimo su studentais. Šiuolaikiniai vaizdo konferencijų sprendimai leidžia ne tik tiesiogiai bendrauti su studentais, rengti pristatymus, bet suteikia ir daug papildomų galimybių: įrašyti paskaitas pakartotinei peržiūrai, perteikti dėstytojo arba studentų kompiuterio ekrano vaizdą, pateikti individualius klausimus.“
Kartais šios studijos sulaukia kritikos dėl žemesnės kokybės, nes nėra galimybės gyvai pademonstruoti tam tikrų techninių procesų. „Įvairių procesų vaizdų demonstravimas ir aiškinimas yra labai svarbus rengiant inžinierius. Tačiau tinkamai parengta vaizdo medžiaga ne tik leidžia sutelkti žiūrovų dėmesį būtent ties tais elementais, kurie yra svarbūs, bet ir panaudoti interaktyvias priemones, kurios eksperimentą padaro suprantamesnį, taip pat sudaro galimybes jį stebėti neribotą skaičių kartų.
Taip pat sudaromos galimybės stebėti ne tik laboratorijoje atliekamus eksperimentus, bet ir tokiomis sąlygomis, kai įprastais būdais toks stebėjimas būtų beveik neįmanomas: dideliame aukštyje, pavojingoje aplinkoje vykstantys ar ilgą laiką trunkantys eksperimentai“, – sakė pašnekovas.
Dėstytojai likimo valiai nepalieka
„Studijuojantys nuotoliniu būdu asmenys yra izoliuoti, nes negali bendrauti tarpusavyje, gerokai apribotas bendravimas su dėstytojais ir administracija. Kiekvieno semestro pradžioje organizuojama įvadinė savaitė, kurios metu studentai gali dalyvauti paskaitose atvykę į universitetą. Šių paskaitų metu galima ne tik betarpiškai bendrauti su dėstytojais, bet ir susipažinti su kitais studentais, pateikti aktualius klausimus universiteto administracijos darbuotojams“, – apie studijų procesą pasakojo pašnekovas.
Semestro pradžioje pateikiamas paskaitų konspektas, kurį perskaičius galima laikyti egzaminą. Studijos vyksta visą semestrą, pateikiamas ne tik paskaitų konspektas, bet ir paskaitų vaizdo įrašai, nuorodos į papildomus informacijos šaltinius, savikontrolės testai, reikia atlikti savarankiško darbo užduotis, vyksta užsiėmimai, kurių metu aptariami probleminiai klausimai, vertinamas įgytų žinių lygis.
Nereikėtų naiviai galvoti, kad nuotolinių studijų studentus dėstytojai palieka vienus kapstytis po studijų medžiagą, veikiau atvirkščiai – jie šio dėmesio sulaukia tikrai daug.
„Tik tas dėmesys – ne ilgesnis dėstytojo ir studento tiesioginio bendravimo laikas, o pastangos suprasti studento poreikius, ieškant būdų pateikti studijų medžiagą taip, kad ji būtų geriau suprantama, formuluojant savikontrolei skirtas užduotis, tikslingesnės diskusijos probleminiais klausimais, bendrų sprendimų paieška“, – kalbėjo V.Trinkūnas.
V.Trinkūnas teigė, kad dėstytojų požiūris į nuotolinių studijų organizavimą labai rimtas: „Pastebėta, kad daugelis nuotoliniu būdu dėstančių dėstytojų atsakingiau rengiasi paskaitoms. Manau, kad tai, jog pateikta informacija bus peržiūrėta ne vieną kartą, lemia didesnę atsakomybę ruošiant paskaitų konspektus, paskaitų vaizdo įrašus ar savikontrolės užduotis, siekį efektyviau pateikti studentams svarbią informaciją.“
Ar nepasitaiko piktnaudžiavimo ir nesąžiningo akademinio elgesio? „Pati nuotolinių studijų struktūra užkerta kelia piktnaudžiavimui. Vienas iš mitų: štai gauni konspektą, išlaikai egzaminą, gauni vienokį ar kitokį įvertinimą ir galiausiai, nepasirodęs nė vienoje paskaitoje, gali džiaugtis diplomu... Taip manančių studentų pasitaiko, bet arba jie tokią nuomonę pakeičia, arba būna priversti palikti studijas. Nuotolinės studijos nėra pigus ir lengvas būdas gauti diplomą“, – kalbėjo V.Trinkūnas.
Pašnekovas pabrėžė, kad tokia studijų forma reikalauja daugiau savikontrolės ir užsispyrimo. Mat kurso draugai eina į paskaitas, o nuotoliniams studentams reikia patiems save priversti prisėsti prie įvairių užduočių. „Būtinas pasiryžimas, todėl dažniau šias studijas sėkmingai baigia tie studentai, kurie turi konkretų tikslą“, – sakė pašnekovas.
„Studijų kokybė gerėja, atsiranda vis naujų patrauklių studijų programų, o studentai nebebijo nuotolinių studijų“, – kalbėjo VGTU Nuotolinių studijų centro direktorius, įsitikinęs, jog tokiu būdu studijuojančių žmonių daugės.
