Ką ir kodėl uždraudė
Pirmadienį Jungtinių Tautų aviacijos agentūra išties išplatino pranešimą, kuriame nurodė, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. bus uždrausta keleiviniais lėktuvais gabenti ličio jonų baterijų kargo siuntas.
Šis draudimas privalomas visoms pasaulio valstybėms asociacijos narėms. Jau anksčiau panašus draudimas buvo nustatytas neįkraunamų ličio metalo baterijų (tokios naudojamos laikrodžiuose ar nuotoliniuose automobilių pulteliuose) siuntoms.
Priežastis suprantama – jau seniai lėktuvų pilotų ir gamintojų asociacijos reikalavo, kad lengvai užsiliepsnojančių ir labai sunkiai užgesinamų ličio jonų baterijų siuntos nebūtų gabenamos keleiviniais lėktuvais.
„Boeing“ atlikti tyrimai parodė, kad lėktuvuose įrengta gaisrų gesinimo sistema nesusidoroja su gaisru, kurį sukelia keli liepsnojantys akumuliatoriai. Ličio jonų baterijų degimo temperatūra siekia 660 laipsnių Celsijaus ir lydo aliumininį lėktuvo korpusą.
Kaip tai palies keleivius?
Visiškai niekaip. Daugelis žurnalistų neteisingai interpretavo Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos pranešimo išaiškinimą, kad draudimas galioja tik krovinių skyriuje gabenamoms kargo siuntoms, o ne akumuliatoriams, kurie veikia asmeniniuose keleivių bei ekipažo įrenginiuose.
Žiniasklaida puolė gąsdinti, kad nuo šiol planšetinius kompiuterius, telefonus, fotoaparatus ir visus kitus įrenginius bus galima gabenti tik su savimi ir neštis į saloną.
Tačiau organizacijos pranešime nėra apibrėžta, ar asmeniniai įrenginiai turi būti rankiniame, ar priduodamame į krovininį skyrių bagaže. Taigi keleiviai gali ir toliau elgtis kaip tinkami (aišku, jei negabens tokių akumuliatorių siuntos).
Angliškai šis sakinys skamba taip: „It pertains only to Lithium-ion batteries shipped as cargo on passenger aircraft, and not to those contained in personal electronic devices carried by passengers or crew.“
Taigi išsigandusieji gali šiek tiek apsiraminti – juk ir daugelis gąsdinamų straipsnių tėra vertimo vertimas.
Kas vis dėlto yra uždrausta?
Aišku, toks asociacijos sprendimas nereiškia, kad kiekviena šalis savo ruožtu neturi teisės dar sugriežtinti reikalavimų.
Pavyzdžiui, Kinijoje jau seniai negalima gabenti išorinių ličio jonų akumuliatorių rankiniame bagaže. Išimtis taikoma tik atsarginiams turimos įrangos akumuliatoriams, jei jų galia neviršija nustatyto limito.
JAV riboja rankiniame bagaže vežamų ličio jonų baterijų galią (iki 100 Wh), o į krovinių skyrių negalima priduoti išorinių (neįmontuotų į įrenginius) ličio jonų akumuliatorių, o priduodami įrenginiai privalo būti išjungti. Be to, JAV draudžiama lėktuvu gabenti riedžius „Hoverboard“, nes jų baterijos dažnokai užsiliepsnoja.
Europoje neįmontuoti į įrenginį ličio jonų akumuliatoriai gali būti gabenami tik rankiniame bagaže. Jei jų galia yra nuo 100 iki 160 Wh – ne daugiau kaip du žmogui. Įrenginiai su įmontuotais akumuliatoriais gali būti vežami ir su savimi, ir priduodamame lagamine.
Ką palies naujasis draudimas?
Iš esmės tik nedidelę grupę verslininkų, kurie nori skubiai ir nebrangiai persiųsti nedideles tokių akumuliatorių siuntas. Pavyzdžiui, dabar gali tekti ilgiau palaukti, kol jus pasieks Kinijoje nusipirktas išmanusis telefonas.
Pasaulyje 70 proc. tokių akumuliatorių jau ir dabar gabenami laivais, o daugelis likusių – specialiais krovininiais lėktuvais. Tad sprendimas turės labai nedidelės įtakos kai kuriems verslininkams ir labai smarkiai padidins keleivių saugumą.
Tiesa, kai kurie ekspertai įspėja, kad tai gali nieko nepakeisti. Mat taupydami verslininkai dažnai tiesiog neteisingai nurodo, kas vežama kargo siuntoje. Pavyzdžiui, uždraudus ličio metalo baterijų siuntas, daug kas tiesiog pradėjo rašyti, kad tai ličio jonų baterijos.
Na, bet tai jau teisėsaugos reikalas. Mums svarbu, kad naujos grėsmės, kad teks oro uoste palikti vaikui dovanų nupirktą brangų ir į rankinį bagažą netelpantį robotuką, neatsirado.
