Jas gaus mokslininkai Gytis Juška, Kęstutis Arlauskas ir Kristijonas Genevičius už darbų ciklą „Krūvininkų pernaša ir rekombinacija netvarkios sandaros medžiagose (2000–2014)“, Eugenijus Norkus už darbų ciklą „Cheminis metalų nusodinimas: fundamentiniai ir taikomieji tyrimai eksperimentinės plėtros link (2000–2014)“, taip pat Virgilijus Ulozas už darbų ciklą „Organinės gerklų ligos: biologinių žymenų paieška, inovatyvūs diagnostikos ir gydymo metodai (2000–2014)“.
Premija skirta ir Juliui Žilinskui už darbų ciklą „Globaliojo optimizavimo algoritmų kūrimas, lygiagretinimas ir taikymas (2000–2014)“, Vytautui Levandauskui už mokslo darbą „Lietuvos mūro istorija“ ir Artūrui Tereškinui už darbų ciklą „Kultūros sociologijos ir kultūrinių studijų tyrimai (2000–2014 m.)“.
Kaip ir pernai, šiemet paskirtos tik šešios premijos.
„Yra du kriterijai, ar skirti premiją. Pirmas ir pagrindinis – darbas turi būti aukšto mokslinio lygio“, – BNS sakė premijų skyrimo komisijos pirmininkas Jūras Banys, aiškindamas, kodėl paskirtos tik šešios premijos, nors leidžiama jų paskirti septynias.
Tik viena vietoj dviejų galimų premijų šiemet paskirta už Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srities tyrimus.
Fizinių, biomedicinos, žemės ūkio ir technologijos mokslų srities darbus vertinusiems mokslininkams vadovavęs Ričardas Rotomskis spaudos konferencijoje teigė, kad mažesnį skiriamų premijų skaičių reikėtų vertinti kaip išlaikytą premijuotų darbų lygį.
„Matyt, reikėtų traktuoti šitokią situaciją taip, kad vis dėlto pasisekė išlaikyti nacionalinę premiją pastoviam geram lygyje atsižvelgiant į pasaulinius standartus. Aišku, visą laiką yra tam tikras svyravimas, bet premija nesvyruoja pagal kokybę – geresnę ir blogesnę, o jinai išlaiko savo lygį (...) – stabili kartelė“, – žurnalistams sakė Fizinių, biomedicinos, žemės ūkio ir technologijos mokslų sekcijos komisijos pirmininkas R.Rotomskis.
J.Banys atkreipė dėmesį, kad premijų skirstymą konkrečių sričių mokslininkams griežtai apibrėžia Vyriausybės nutarimas.
„Aš esu optimistas, aš tikiu, kad kitais metais, tarkime, biomedicinos (srityje) mes vėl turėsime daug darbų ir labai aukšto lygio darbų ir bus tokios pat karštos diskusijos, kaip šiandien buvo dėl fizinių mokslų – (šioje srityje) mielai būtume skyrę tris premijas, tačiau mes esame suvaržyti Vyriausybės nutarimo, nors šiemet mes mielai būtume perkėlę vieną premiją iš eksperimentinės plėtros“, – spaudos konferencijoje aiškino jis.
„Teigti, kad krizė kažkuriame moksle, jeigu nesuteikiame premijos, nedrįsčiau. Kaip pavyzdį galiu pasakyti – tarkime sportas, kuris visiems aiškus ir suprantamas: yra derlingi metai, yra nederlingi metai. Tarkime, prisiminkime krepšininkus – 1964 metais gimė ir Marčiulionis, ir Sabonis, ir Brazdauskis, ir dar visa krūva gerų krepšininkų, o 1965 metais jau jų nebebuvo. Tai ką, krepšinis Lietuvoje baigėsi? Nesibaigė. Praeina kiek metų, vėl ateina. Tai analogija būtų tokia pat ir su mokslo premijomis: pernai buvo su socialiniais (mokslais), taip sakykime, vaizdas liūdnas, nes vis dėlto nacionalinei mokslo premijai kartelė yra gana aukštai užkelta“, – teigė J.Banys.
Lietuvos mokslo premija siekia 780 bazinių socialinių išmokų dydžių, t.y. apie 29,6 tūkst. eurų.
Kaip numatyta Vyriausybės nutarime, Lietuvos mokslo premijos skiriamos kasmet už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus.
Premijoms gali būti siūlomi ir užsienyje atlikti ir paskelbti darbai, svarbūs Lietuvos istorijai, kultūrai ir ūkiui.
