Jei „Google“ ieškote bet kokio asmens vardo ir pavardės, paieškos puslapio apačioje matysite užrašą: „Gali būti, kad kai kurie rezultatai buvo pašalinti atsižvelgiant į Europos duomenų apsaugos įstatymą.“
Tik nedarykite skubotų išvadų – tai dar nereiškia, kad šis asmuo pareikalavo, jog paieškos sistema pašalintų jam nepatikusį rezultatą. Mat šis įspėjimas rodomas įrašius bet kokį vardą, net Vardenis Pavardenis.
Kitaip sakant, įspėjimas rodomas tam, kad naršytojai nežinotų, ar paieška yra pilna, ar iš jos kažkas buvo pašalinta.
Kenčia žiniasklaida
Nuo 2014-ųjų gegužės, kuomet Europos teisingumo teismas priėmė kontroversiškai vertinamą nutartį, įteisinusią interneto paieškos rezultatų filtravimą, „Google“ sulaukė prašymų pašalinti daugiau nei 1,3 mln. nuorodų. Mažiau nei pusė (42,4 proc.) prašymų buvo patenkinti.
Nesnaudžia ir lietuviai: paieškos svetainė iš mūsų šalies sulaukė beveik 2 tūkst. kreipimųsi dėl 7,5 tūkst. nuorodų internete, 42,5 proc. jų buvo patenkinti. Beje, apskritai iš paieškos sistemos šios nuorodos nėra pašalinamos – jos tik nėra rodomos, kuomet įvedamas konkretaus asmens vardas ir pavardė.
Kas ir dėl kokių priežasčių pageidauja pagerinti savo įvaizdį internete, „Google“ neatskleidžia. Apie pašalintas nuorodas sužino tik svetainių, kuriose saugomi duomenys, valdytojai. Šie elgiasi kaip išmanydami: dauguma gumulą nuryja tyliai, kiti viešai skelbia pašalintas nuorodas, treti naujai publikuoja tą pačią informaciją.
Iš „Google“ paieškos buvo pašalinta ir Lrytas.lt straipsnių nuorodų. Pavyzdžiui, neigiamo viešumo nepageidavo dėl pedofilijos teisiamos gėjų poros įtariamasis ar įtariamieji, narkotikų internetu atsisiuntęs medicinos studentas.
Užsienyje būta įdomesnių atvejų. Pavyzdžiui, Belgijoje dėl rimto nusikaltimo nuteistas, tačiau apeliacine tvarka išteisintas asmuo prašė pašalinti nuorodas apie šiuos teismus – jos buvo panaikintos. Tuo metu Prancūzijoje dėl vaikų pornografijos laikymo nuteisto ir iš Bažnyčios ištremto kunigo prašymas nebuvo patenkintas.
Jungtinėje Karalystėje daktaras prašė panaikinti daugiau nei 50 nuorodų į straipsnius apie nesėkmingą operaciją. „Google“ sutiko pašalinti nuorodas, kuriose buvo skelbiama tik asmeninė informacija apie šį asmenį; straipsnius, aprašančius daktaro klaidą, paieškos sistema paliko.
Technologinis progresas suteikia vis daugiau galimybių ir priemonių informaciją rinkti, apdoroti, saugoti bei skleisti, tad pats metas suteikti asmenims įrankius ir ginklus, kurie padėtų jiems ginti savo asmenines teises advokatas A.Iškauskas
Paieškos sistema taip pat ištrynė nuorodas į naujienų portalų straipsnius apie buvusį įmonės vadovą, atsakingą už finansinę krizę, melu apkaltintą futbolo teisėją, automobilių federacijos buvusio prezidento prasikaltimus. Kai kuriais atvejais naikinamos ir nuorodos į „Vikipedijos“ straipsnius.
Pasiseka ne visiems
Nors pati „Google“ nurodo šalinanti neteisėtai paskelbtą asmeninę žmonių informaciją, tai pasiekti pavyksta ne visiems. Karčios patirties šiuo klausimu turėjo informacinių technologijų specialistas Marius Pareščius. Jis kreipėsi į „Google“, kad iš paieškos būtų pašalinta nuoroda į svetainę, kurioje pateikiami jo kontaktiniai duomenys.
„Yra toks lietuviškas forumas, kuriame susirašinėjantys žmonės patalpino privačią mano ir žmonos informaciją. Mes paprašėme portalo savininkų panaikinti tą susirašinėjimą, nes tai yra asmeninės informacijos atskleidimas, portalo savininkai nesutiko, į teismą mes nesikreipėme. Atsiradus „teisei būti užmirštam“, užpildžiau „Google“ formą nurodydamas, kad tai yra privatumo pažeidimas, paviešinti asmeniniai duomenys. Po savaitės ar pusantros gavau atsakymą, kad nuorodos nepanaikins“, – sakė M.Pareščius.
Jis teigia ne sykį internete susidūręs ir su šmeižtu, skaitęs išgalvotas konkurentų istorijas. Todėl, jo nuomone, teisinga filtruoti svetaines, kuriose turinys yra nevaldomas.
Ginklai asmeninių teisių gynimui
Kontoros „AAA Law“ advokatas Andrius Iškauskas mano, kad Lietuvoje dar retas žino, jog gali pareikalauti „Google“ šalinti nuorodas į nereikšmingą ar pasenusią informaciją pateikiančius puslapius. Žmonės dažniau siekia, kad informacija būtų pašalinta iš pačių šaltinių – tinklaraščių, naujienų ar video portalų, „Vikipedijos“ ir kt.
„Per nelabai ilgą interneto gyvenimo amžių vartotojai įprato paieškos sistemomis rasti visą neapkarpytą informaciją. Įsitvirtinus „teisei būti užmirštam“ vartotojams reikės priprasti, kad paieškos rezultatuose mato ne išsamią, o fragmentišką informaciją. Tai, kad vartotojas negali žinoti, kokia informacija buvo pašalinta ir kur jos ieškoti, jam kels pagrįstas abejones apie informacijos išsamumą ir iškreips jo matomą informacinį lauką“, – sakė A.Iškauskas.
Vartotojų prašymus pašalinti nuorodas į jiems nepatinkančius informacijos šaltinius vertina ne teismai ar duomenų apsaugos specialistai, o pačių paieškos sistemų valdytojai. Dėl to kyla įvairių diskusijų – ar jie turi pakankamai kompetencijos priimti tokius sprendimus?
A.Iškauskas pastebi, kad paieškos sistemų valdytojams gali būti paprasčiau tiesiog tenkinti visus prašymus ir nesigilinti į situaciją, siekiant išvengti tolimesnių teisinių pasekmių. Tačiau tokiu atveju nukentėtų jų vartotojai, gaunantys ribotą, neišsamią informaciją.
„Kita vertus, šios funkcijos priskyrimas specialiai sukurtai institucijai ar juolab teismams nepateisinamai apsunkintų bei prailgintų procedūras ir kainuotų brangiai“, – svarstė A.Iškauskas.
Nuogąstavimų, kad ši sistema apsunkins žodžio laisvę ar apribos prieinamumą prie informacijos, advokatas nebuvo linkęs sureikšminti. Jo teigimu, informacija apie asmenį pirmiausia yra jo paties turtas, todėl jam suteikiama vis daugiau teisių valdyti, kaip ši informacija bus pateikta, paskleista, platinama ir pasiekiama.
„Visgi greta to egzistuoja ir visuomenės teisė į informaciją. Tad labai svarbu, kaip pavyks šias dvi vertybes suderinti. Technologinis progresas suteikia vis daugiau galimybių ir priemonių informaciją rinkti, apdoroti, saugoti bei skleisti, tad pats metas suteikti asmenims įrankius ir ginklus, kurie padėtų jiems ginti savo asmenines teises“, – sakė advokatas.
