Metinė EBITDA, neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų, sudarė 80,8 mln. eurų ir buvo 2,9 proc. mažesnė palyginti su 2014 m. (83,1 mln. eurų). Atitinkamai metinė EBITDA marža (neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų) siekė 39,5 proc. (2014 m. – 41,1 procento).
Paskutinį praėjusių metų ketvirtį „Teo“ bendrosios pajamos išaugo 1,4 proc. ir siekė 54,2 mln. eurų. Ketvirčio EBITDA, neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų, padidėjo 13,9 proc. ir sudarė 22,4 mln. eurų, o EBITDA marža, neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų, paskutinį ketvirtį per metus padidėjo nuo 36,8 iki 41,4 proc.
„Metinių pajamų augimas ir išaugę paskutinio ketvirčio pelningumo rodikliai yra dėmesio klientams rezultatas. Šie rodikliai taip pat atspindi pastangas, skirtas pagrindinės veiklos išgryninimui ir efektyvinimui. Tikslingai pasirinkę naujos kartos telekomunikacijų paslaugų kūrimo kelią, mažiname takoskyrą tarp technologijų, didiname kokybiško turinio pasiūlą ir ieškome sprendimų, kaip patogiai naudotis išmaniomis technologijomis. Suprantame, kad šiandien klientams reikia net tik infrastruktūros ir įrangos, bet visų pirma jų poreikius atitinkančių paslaugų ir sprendimų“, – sakė „Teo“ vadovas Kęstutis Šliužas.
Visus 2015 m. tęsėsi išmaniosios televizijos (IPTV) ir plačiajuosčio interneto klientų skaičiaus augimas. Per praėjusius metus „Teo“ IPTV vartotojų skaičius išaugo beveik ketvirtadaliu (23,9 proc.) ir pasiekė 163 tūkstančius. Plačiajuosčio interneto vartotojų skaičius per metus išaugo 5,5 proc., o bendras plačiajuosčio interneto prieigų skaičius pasiekė 391 tūkstantį.
Stabilus pajamų iš interneto, TV ir IT paslaugų augimas kompensavo mažėjančias pajamas iš mažmeninės balso telefonijos. Pajamos iš verslo klientams teikiamų IT paslaugų bei IT įrangos pardavimo per metus padidėjo 8,9 proc., o pajamos iš įrangos pardavimo gyventojams per metus išaugo net 2,4 karto. Tai lėmė, kad bendrovės pajamų iš ne balso telefonijos paslaugų dalis padidėjo iki 63,9 proc., o iš balso – sumažėjo iki 36,1 procento.
Plėtodama savo verslą 2015 m. „Teo“ toliau investavo į naujos kartos šviesolaidinio tinklo plėtrą ir metų pabaigoje jau 70 proc. (854 tūkst.) Lietuvos namų ūkių galėjo naudotis spartaus plačiajuosčio ryšio paslaugomis. Iš viso investicijoms į tinklo ir IT sistemų atnaujinimą bei plėtrą skirta 34,6 mln. eurų, t.y. 15,7 proc. daugiau nei 2014 metais.
