„Neabejojama, kad susikalbėti bendraujant ta pačia kalba – daug paprasčiau. Šis principas naudojant brūkšninį kodavimą bei kitus standartus buvo pritaikytas ir verslui“, – sako brūkšninio kodavimo sistemą ir kitus standartus Lietuvoje administruojančios organizacijos „GS1 Lietuva“ vadovė Giedrė Ražinskienė.
Neleis nusipirkti sugedusio produkto
G.Ražinskienė pasakoja, kad XX a. sparčiai augant prekybos mastams, parduotuvių lentynose atsirado vis daugiau įvairių prekių, kurias reikėjo sužymėti ir apskaityti. Paprastai bent kartą per mėnesį, uždarius parduotuvę, būdavo suskaičiuojama kiekviena, net mažiausia parduotuvėje esanti smulkmena – telieka įsivaizduoti, kiek laiko ir pinigų tai kainuodavo. Todėl nenuostabu, kad imta ieškoti būdų veikti efektyviau.
„Kol dar nebuvo brūkšninių kodų, produktai bei jų pardavimai buvo registruojami pardavimo žurnaluose, o neparduotų prekių likučius kiekvieną kartą tekdavo perskaičiuoti rankomis. Šiuolaikiniuose prekybos centruose taip prekiauti būtų neįmanoma, kadangi prie atsiskaitymo kasų išsirikiuotų milžiniškos eilės, o pats apsipirkimo procesas užtruktų begalę laiko“, – pastebi G.Ražinskienė.
Šiuo metu naujos kartos brūkšniniai kodai, tokie kaip „GS1 DataBar“, suteikia galimybę brūkšniniu formatu užkoduoti ne tik gamintojo ar importuotojo bei apskaitos duomenis, bet ir papildomą informaciją apie produktą, tokią kaip galiojimo data.
„Jei pasibaigusio galiojimo produktas su brūkšniniame kode užkoduota galiojimo data bus nuskaitytas atsiskaitymo kasoje, sistema neleis jo parduoti, tokiu būdu apsaugodama pirkėją“, – pasakoja G.Ražinskienė.
Padeda išvengti žmogiškųjų klaidų
Nors iki šiol plačiausiai brūkšniniai kodai ir jais pagrįsti sprendimai naudojami greito apyvartumo prekėms ženklinti, tačiau žingsnis po žingsnio jie veržiasi ir į kitas sritis.
„Vis plačiau GS1 standartais paremti brūkšninio kodavimo sprendimai naudojami statybinių, namų apyvokos prekių, baldų identifikavimui tiek jų pardavimo vietose, tiek sandėliavimo, apskaitos tikslais. Tačiau tai dar ne viskas, kuo ši technologija gali nustebinti“, – teigia G.Ražinskienė.
Jos teigimu, sveikatos apsaugos sektoriuje naudojant brūkšniniais kodais paremtus sprendimus, efektyvinamas personalo darbas, tampa paprasčiau užtikrinti pacientų saugą, mažėja žmogiškų klaidų tikimybė.
„Pavyzdžiui, Olandijos Udeno miesto ligoninėje pritaikius GS1 atsekamumo standartą, skirtą sveikatos apsaugai, ir kiekvieną medikamentą bei medicinos prietaisą suženklinus brūkšniniais kodais, itin pagerėjo medicinos paslaugų suteikimo procesų efektyvumas. Buvo apskaičiuota, kad tai padėjo ligoninei sumažinti nuolat sandėliuojamų produktų kiekį 31 proc., o praradimai sumažėjo net 72 proc.“, – brūkšninio kodavimo naudą pabrėžia G.Ražinskienė.
Mažina vagysčių riziką
Brūkšninis kodavimas naudojamas ir logistikos sektoriuje, kuris dažniausiai teikia paslaugas ne tik vietinėms, bet ir užsienio įmonėms. Tarptautiniai standartai ir jais paremti sprendimai šiame sektoriuje gerokai palengvina tarpusavio komunikaciją.
„Brūkšninio kodavimo sistema padeda užtikrinti krovinių stebėjimą nuo pat jų kelionės pradžios iki pabaigos. Tokiu būdu užtikrinamas saugumas kiekviename transportavimo ar sandėliavimo proceso etape, sumažinama vagysčių rizika, „tuščių kilometrų“ skaičius, net CO2 emisija. Kai visi tiekimo grandinės partneriai naudoja tuos pačius standartus, taupomas laikas ir kaštai – nereikia pakartotinai įvesti duomenų ar keisti etikečių“, – pažymi G.Ražinskienė.
Anot jos, brūkšniniai kodai šiais laikais jau ne tik padeda vykdyti prekių apskaitą, bet gali ir smarkiai padidinti įvairių procesų efektyvumą ir spartą.
„Brūkšniniu formatu užkoduojamas ne tik produkto kodas, bet ir tokia papildoma informacija kaip galiojimo data, partijos numeris ar kiekis. Taip taupomas žmogaus darbo laikas, nes duomenys, juos nuskaičius brūkšninių kodų skaitytuvu, patenka tiesiai į įmonės informacinę sistemą“, – pasakoja G.Ražinskienė.
Kodavimo perspektyvos
Pasak G.Ražinskienės, šiuo metu GS1 standartai jau neapsiriboja vien brūkšniniais kodais, skirtais mažmeninės ar didmeninės prekybos produktų ženklinimui.
„Naudojant kompleksinius sprendimus, tokius kaip produktų atsekamumo sistemos, atsiranda galimybė susieti fizinį produktų srautą su informacijos apie juos judėjimu tiekimo grandinėje. Tokiu būdu atsiranda galimybė sekti visą produkto kelią – nuo ūkio, kuriame buvo užaugintos žaliavos produktui gaminti, iki pat mažmeninės prekybos kasos“, – pasakoja G.Ražinskienė.
Specialistų teigimu, brūkšninių kodų evoliucija įgauna vis didesnį pagreitį. Šiuo metu netgi yra vykdomi projektai, kuriais siekiama parengti milžinišką visų žemėje gyvenančių rūšių katalogą. Galbūt po kelių dešimtmečių brūkšniniais kodais grįsta technologija bus identifikuojama visa, kas mus supa?
