Rugsėjo pradžioje Kauno Milikonių mokykloje buvo atidaryta modernumu nepralenkiama „Šiuolaikinės mokymosi aplinkos“ klasė. Joje mokiniai naudojasi interaktyvia lenta, planšetiniais kompiuteriais, elektroninėmis pratybomis ir debesų technologija.
Išmanusis lavinimas pradedamas nuo mažųjų – šios mokyklose dar neįprastos naujovės skirtos penktų klasių moksleiviams. Tikimasi sukurti elektronines pratybas bei panašią sistemą pritaikyti ir vyresnių klasių vaikams.
Kaip tarp šių naujovių jaučiasi patys vaikai? Su kokiomis kliūtimis ar džiaugsmais teko susidurti mokyklos personalui? Ir kas klasės laukia, projekto metams pasibaigus?
Didžiausias iššūkis – laikas
Įrengti išmaniąją klasę gali būti tikras iššūkis. Užduotį Milikonių mokyklos personalui palengvino tai, jog kai kuriose klasėse jau seniau buvo atsiradę išmaniųjų technologijų atributai.
Milikonių mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Gita Levickienė teigė, jog mokykla išsiskiria turtinga, ypač inovatyvia aplinka: „Mes jau iki šios klasės įrengimo turėjome 7 interaktyvias lentas. Džiaugiamės, kad mokytojai, jau anksčiau pradėję jas naudoti, iš anksto turėjo tam tikrų įgūdžių šioje srityje.“
Mokyklos direktorius Janas Ryzgelis neslėpė: tokia klasė – brangus malonumas.
„Mums ji praktiškai nieko nekainavo – visi penki partneriai klasę tiesiog padovanojo. Netgi ne padovanojo, o metams laiko suteikė teisę ja naudotis. Tačiau jeigu tokią reikėtų pirkti, jos kaina – maždaug 20 000 eurų. Pačiai mokyklai tokią klasę įsigyti būtų neįmanoma“, – pripažino jis.
Didžiausias iššūkis, anot direktoriaus, buvo laiko trukmė. Klasės atidarymas įvyko jau rugsėjo 2 dieną, o mokslo metų pradžia pedagogams – smarkus darbymetis.
„Buvo sunku. Mokslo metų pradžioje reikėjo ir apmokyti personalą, ir sutvarkyti visus dokumentus, ir, tuo pačiu, žinoma, mokyti vaikus! Jei atvirai – maniau, kad mokytojams tos permainos bus didesnis iššūkis, bet susidorota puikiai“, – sakė J.Ryzgelis.
Išmanioji drausmė
Vaikai dabar beveik gimsta su planšetėmis, o kaip prie naujos mokymo sistemos reikėjo prisitaikyti mokytojams?
Išmaniojoje klasėje dirbanti matematikos mokytoja Rima Eitmantienė teigė, jog naujoji klasė buvo iššūkis, bet pasak jos, kuomet žmogus išmetamas iš komforto zonos, jis įgyja galimybę tobulėti.
Gamtos ir žmogaus mokytoja Ramunė Baltrušaitienė džiaugėsi sistemą perpratusi greitai ir spėjo, jog tam įtakos greičiausiai turėjo ankstesnis darbas su interaktyvia lenta.
Lietuvių kalbos mokytoja Violeta Sventkauskienė, anksčiau su interaktyvia lenta nedirbusi, pripažino, kad jai permaina buvo didesnė, tačiau padėjo nuolat partnerių organizuoti apmokymai.
Mokytojos sakė su „išmaniuoju sukčiavimu“ dar nesusidūrusios – pasak jų, vaikai technologijomis naudojasi labai drausmingai.
R.Eitmantienė pasakojo, jog sistemoje įdiegta klasės valdymo programa, kuria naudojantis galima stebėti, ką veikia kiekvienas mokinys, ir prireikus sustabdyti vieno, kelių ar net visų planšetinių kompiuterių veikimą: “Kai mokiniui nuotoliniu būdu užblokuoji ekraną, jis supranta, kad nederamas elgesys buvo pastebėtas ir grįžta prie užduoties.“
„Išmanioji klasė netgi padėjo išspręsti drausmės problemą – mokiniai labiau įsitraukia į procesą, sutelkia dėmesį, klauso. Šioje klasėje dirbti paprasčiau, nei įprastoje“, – tikino R.Baltrušaitienė.
Rezultatus skaičiuoti sunku
„TAMO grupės“ direktorius Algirdas Baltaduonis teigė, jog remiantis mokinių egzaminų rezultatais ir elektroninio turinio naudojimusi abiturientų tarpe įrodyta, kad mokiniai vidutiniškai 15 proc. pagerina savo egzaminų rezultatus.
Jam antrino Kauno mero pavaduotojas Povilas Mačiulis: „Praėjus pusei metų, kai buvo atidaryta pirmoji „Šiuolaikinės mokymosi aplinkos“ klasė, galime įvertinti sėkmingus mokytojų ir vaikų rezultatus.“
Milikonių mokyklos direktorius rezultatų skaičiuoti neskubėjo.
„Tam, kad būtų galima labai tiksliai pamatuoti teigiamą išmaniosios klasės poveikį rezultatams, reikėtų turėti palyginimui skirtą kontrolinę grupę, kurios moksleiviai mokytųsi tik tradiciniais metodais. Be abejo, buvo atliekami testai, tačiau bendrų mokymosi vidurkių skirtumus žinosime tik pasibaigus pusmečiui. O pavasarį bus dar aiškiau“, – sakė J.Ryzgelis.
Pasak mokytojos R.Eitmantienės, svarbiausia, jog išmanioji klasė labai sužadino vaikų aktyvumą: „Su vaikais visada randi kalbą, tačiau šis mokymo metodas jiems įdomesnis, kelia didesnę motyvaciją. Svarbiausia, jog išmanioji klasė labai sužadino jų aktyvumą. Matematika galbūt kai kuriems ir sunkoka, gali pasidaryti nuobodi, tačiau šitaip pakeistas procesas vaikus labai įtraukia.“
Atkirtis dvejojantiems dėl naudos
Išmaniąja klase besidžiaugiantiems mokiniams ir pedagogams turbūt aktualiausias klausimas – kas bus toliau? Ar tokia klasė jų atmintyje išliks kaip eksperimentas, o gal išmaniosios technologijos taps Lietuvos mokyklų kasdienybe?
Kauno mero pavaduotojas P.Mačiulis teigė, jog šiuo metu planuojamos naujos investicijos ir tikimasi, kad panašios klasės atsiras kiekvienoje mokykloje.
Mokyklos direktorius J.Ryzgelis pastebėjo, jog netgi tris tokias klases įrengti vienoje mokykloje būtų realu, jeigu tik atsirastų, kas tai finansuotų.
„Idėja gera, bet svarbu ir tai, kad šiandien dar neturime tinkamo programinio aprūpinimo. Kol kas juk galime tokiu būdu mokyti tik penktokus. Pavasarį žadama išleisti mokymo medžiagą šeštai klasei“, – sakė direktorius. Tačiau jis abejojo, ar būtų verta tokį mokymo būdą taikyti visuomet.
„Nėra tikslinga kiekvieną pamoką vesti išmaniojoje klasėje. Tai labiau skirta paįvairinimui, sudominimui. Išmaniosios technologijos – tarsi alternatyva tradiciniam mokymui“, – teigė J.Ryzgelis.
Vis dėl to ši alternatyva gali padėti Kauno Milikonių mokyklai vėl džiaugtis pilnais koridoriais moksleivių.
„Mokinių sparčiai mažėja. Kai buvo „pikas“, prieš 10-12 metų, turėjome 7 pirmas klases. O prieš 3 metus jų tesurinkome dvi“, – skaičius vardijo J.Ryzgelis.
Direktoriaus pavaduotoja G.Levickienė pripažino, jog viena ar kelios išmaniosios klasės – išskirtinumas, į kurį vaikams renkantys mokyklą tėvai atsižvelgtų, ir Milikonių mokykla galbūt vėl sulauktų gausos mokinių.
Nors naujoviška klasė susilaukė daugybės teigiamų įvertinimų, visgi atsirado abejojančių tokiais mokymo metodikos pokyčiais.
„Niekas atvirai nesikreipė su pretenzijomis. Tik pristatant klasę, per tėvų susirinkimą vieno penktoko mama pasakė: „Žinote, ar ne per daug ir taip tų kompiuterių vaikams.“
Į tai galiu atsakyti štai ką: jei taip, sumažinkite jų namuose“, – atkirtį davė J.Ryzgelis ir pridūrė besitikintis, jog metams pasibaigus sutartis dėl vien gerus pokyčius atnešusios klasės naudojimo bus pratęsta.
Išmaniosios klasės partneriai – „Teo“, „Tamo grupė“, „Microsoft Lietuva“ ir BMK. Taip pat prie projekto prisidėjo Kauno miesto savivaldybė.
