Jau girdžiu protestuotojų balsus: mes norime skaityti tik tikras popierines knygas, niekas neprilygs vartomų puslapių šiugždesiui, vakaro su knyga romantikai ir t. t. Puiku. Dabar atsakykite man, kaip atrodys tie vakarai prie jūros, kai pavartęs atsivežtą knygą, dėl kurios teko patuštinti lagaminą, suprasite, kad ji visai neįdomi? O skaityklėje viso labo pakanka pasirinkti kitą…
Pasirinkimas ir įsigijimas
„Milžino“ kūrėjai pasirinko gal kiek keistą, bet lietuviams, matyt, patogiausią knygų įsigijimo metodą. Jas pirkti geriausia prisėdus prie įprasto kompiuterio, o skaityti patogiausia programėlėje nešiojamajame įrenginyje.
Pirkti knygas gana patogu. Susikuri paskyrą svetainėje Milzinas.lt (jei susieji su savo „Facebook“, ateityje net nereikės rinkti slaptažodžio – jungtis bus galima per socialinio tinklo langelį), ieškai knygų, dedi jas į krepšelį ir perki.
Numatyta daug įvairiausių mokėjimo už paslaugą būdų: tiek banko kortele, tiek iš sąskaitos banke, tiek pervedimu ar naudojantis tokiomis paslaugomis kaip „Paysera“. Žodžiu, skųstis, kad nežinau, kaip sumokėti, todėl nepirksiu, nėra jokio pagrindo. Na, taip, grynaisiais susimokėti nepavyks.
Užtat galima pasižymėti ir atsisiųsti bet kurios knygos ištrauką nemokamai. Pasirinkus sudominusią knygą tereikia nuspręsti, ar ištrauką norite siųstis į programėlę nešiojamajame įrenginyje, ar skaitysite tiesiog kompiuterio ekrane.
Svetainės kūrėjai nurodo, kad čia yra daugiau negu 1000 knygų lietuvių kalba. Palyginti su „Amazon Kindle“ parduotuve, tai lyg sovietų laikų gastronomijos skyrius prieš dabartinį prekybos centrą.
Tačiau nusivilti irgi neskubėčiau. Esamos parduotuvėje knygos išties neblogos ir populiarios. Čia ir „Sostų karai“, ir „Da Vinčio kodo“ autoriaus romanai, ir L. Tapino „Vilko valanda“, ir net „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“. Nors pastarosios galėtų ir nebūti – sunku patikėti, kad mažaraštė tokios knygos gerbėjų auditorija ims domėtis skaitymu, o ne turėjimu.
Na, bet bendras vaizdelis aiškus – gerų detektyvų kelionei čia yra pakankamai.
Programėlė ir skaitymas
„Milžino“ programėlė veikia sistemose „iOS“ ir „Android“, ji nemokama (atsisiųsti galima iš čia https://www.milzinas.lt/milzino-programeles). Pats bandžiau „Android“ versiją.
Įsidiegus programėlę reikia prisijungti įvedus registruojantis svetainėje naudotą e. pašto adresą ir susikurtą slaptažodį. Jei įrenginys prijungtas prie interneto, ekrane iškart pasirodys jūsų įsigytos knygos, kurias galima atsisiųsti į įrenginį, ir ateityje skaitant interneto jungties nebereikės.
Pati programėlė yra tiesiog skaityklė. Čia nenumatyta galimybė pirkti knygas, naršyti parduotuvėje ar siųstis sudominusių knygų ištraukas – visa tai reikės atlikti prisijungus prie parduotuvės per interneto naršyklę.
Programėlė labai primena „Kindle“ programėlę išmaniesiems įrenginiams. Paspaudus atsisiųstos knygos viršelį atsiveria jos titulinis puslapis. Vartome knygą paliesdami vieną ar kitą ekrano kraštą (priklauso nuo to, į kurią pusę norime versti). Spustelėjus pirštu ekrano viduryje pasirodo turinio valdymo ir galimų nustatymų juosta.
Viskas itin paprasta ir intuityvu, tad įdomiausia buvo palyginti, ką galima valdyti nustatymais. Ekrano viršuje atsiradusioje juostelėje paspaudus simbolį „Aa“ atsiveria nustatymų langas.
Būtiniausi dalykai čia lyg ir yra. Galima keisti šrifto tipą, dydį, paantraščių plotį, atstumą tarp eilučių, ekrano apšvietimo lygį, rodomo lapo ir raidžių spalvą.
Kas mėgino naudotis „Kindle“ programėle, viską supras iš karto.
Bet gali būti ir geriau
Lyginant „Milžino“ programėlę su mano mėgstamiausia „Android“ knygų skaitymo programa „Moon reader“, tenka pripažinti, kad lietuviškosios kūrėjai dar turi ką tobulinti.
Pirmiausia ekrano šviesumo valdymas. Dažniausiai skaitant knygą patalpoje norisi jį kuo labiau prigesinti, kad nevargintų akių. „Milžinas“ tai leidžia, tačiau realiai ekranas pradeda tamsėti tik slankikliui beveik pasiekus minimalią padėtį. „Moon Reader“ ekrano apšvietimą galima keisti bet kurią akimirką, braukiant kairiąja ekrano puse ekranu iš viršaus žemyn arba atvirkščiai, o apšvietimas kinta nuosekliau.
Antra – šrifto dydis. „Milžinas“ nerodo skaičių, tiesiog leidžia spausti + arba -. Ir maksimalus šrifto dydis prastai matančiam žmogui, kuris tingi užsidėti skaitymo akinius, gali būti nepakankamas. „Moon Reader“ dydžio neriboja visiškai, tad galimybių daugiau.
„Milžino“ skaityklėje nenumatytas ekrano fiksavimas, kad jis neišsijungtų ilgai nepalietus. Tai irgi kartais gali būti nepatogu.
Galimos puslapio bei teksto spalvos yra tik trys: baltas lapas, juodos raidės, juodas lapas, baltos raidės, rusvas lapas, juodos raidės. „Moon Reader“ turi daugiau galimų nustatymų, tad lengviau pasirinkti mažiau varginantį akis.
Dar viena smulkmena, kuri gali būti visai maloni, – puslapio pervertimo grafika. „Moon Reader“ įpratau pasirinkti tikro lapo vertimosi efektą, tai kažkodėl atrodo malonu. „Milžinas“ tiesiog atstumia naują lapą iš dešinės.
Aišku, lietuvių programėlėje nėra galimybės skaityti įvairių formatų knygas, bet to ir negali būti – čia juk vienos parduotuvės skaityklė.
Liūdniau, kad ji negali perskaityti teksto balsu. Tą funkciją turi daugelis kitų. Kita vertus, tai jau ne programėlės kūrėjų bėda – tiesiog iki šiol Lietuva nesugebėjo sukurti teksto vertimo šnekamąja lietuvių kalba sprendimo. Tiesa, sugebėjo tam išleisti nemažai pinigų, bet tai jau kita tema.
Pasigedau ir galimybės išsaugoti skaitomos knygos žymas debesyje. Tai tikrai būtų įmanoma. Tokiu atveju pradėjęs skaityti knygą viename savo įrenginyje galėtum patogiai be papildomos paieškos tęsti skaitymą kitame.
Tiesa, visi šie išvardyti trūkumai iš esmės skaityti netrukdo – tiesiog gali būti ir geriau.
Kaina ir vagys
Kaip supratote, „Microsoft“ telefonų savininkai ir vėl liko nuskriausti. O ir elektronines knygų skaitykles turintys tokio skaitymo entuziastai iš programėlės jokios naudos negaus.
Tiek vienus, tiek kitus galiu nuraminti – svetainėje numatyta galimybė atsisiųsti visas įsigytas knygas „epub“ formatu, tad skaityti galima ne tik programėlėje. Tam tereikia prisijungus prie savo paskyros pasirinkti skyrelį „Biblioteka“ ir po norima knyga paspaudę „Download“ galėsite išsisaugoti ją kompiuteryje.
Atsisiųstos knygos turi autorinę apsaugą, tačiau iš tikrųjų dėl piratavimo nesukčiau galvos net ne todėl. Patirtis rodo, kad už ką nors susimokėjęs žmogus visiškai neturi noro tą daiktą vogti, kad kiti galėtų nemokėti. Didesnė bėda būtų nebent tuo atveju, jei parsisiųstą knygą leisite savo įrenginyje turėti kam nors kitam. Na, bet tai jau naudojimosi taisyklių pažeidimas.
Kita smarkiai stabdanti elektroninių knygų populiarėjimą Lietuvoje bėda – didoka kaina. Žmonės tikisi, kad nepirkdami popieriaus, spaustuvės ir knygyno nuomos paslaugų už virtualią knygą turėtų mokėti bent jau perpus mažiau. Kol kas Lietuvoje to nesulaukėme.
„Milžino“ kainos bandomų knygų siuntimosi metu irgi atrodė baisokos – gero populiariausio romano kaina – apie 12 eurų, o „Sostų karai“ siekė beveik 15 eurų.
Tačiau dabar rašydamas tekstą net nustebau – daugybės knygų kainos gerokai pakoreguotos, tad nemažai jų pigesnės negu originalo kalba perkami romanai „Amazon“.
Taip, „Kašmyro šalis“ ar „Našlaičių prižiūrėtojo sūnus“ kainuoja per 13 eurų, Viktoro Pelevino „Snuff“ kaina – 7,8 euro. Tačiau „Sostų karų“ (tiksliau – „Ledo ir ugnies giesmė“) serijos knygos – nuo 4,4 iki 5,8 euro, o už tokį romaną mokėti tiek, kiek už pietus kavinėje, tikrai neatrodo per daug.
Kalnai romanų – iki 3 eurų. Trūksta nebent to, kad „Milžinas“ pritaikytų įprastą „Amazon“ politiką – vieną kitą romaną pasiūlytų nemokamai. Ypač pirmąją kokios nors serijos dalį.
Norėtųsi, kad atsirastų eksperimentinė rašytojų erdvė, kur jie galėtų skelbti savo kūrinius publikos teismui ir patys nustatytų kainą.
Na, bet gal tai jau per didelė svajonė net „Milžinui“ – juk net surinkus visus vertus skaityti Lietuvos rašytojus į vieną vietą išeitų nebent „Liliputas“…
