Sukčiams padeda tokios patogios paslaugos, kaip elektroninio pašto pranešimai ir siuntų stebėjimas internetu. Jie imituoja šių paslaugų pranešimus, kad įtikintų patiklius vartotojus parsisiųsti kenkėjišką programą arba įrašyti konfidencialius duomenis meistriškai padirbtame tinklalapyje.
Šlamštlaiškiai labai panašūs į tikrus pranešimus, kadangi juose modeliuojamos tipinės situacijos. Pavyzdžiui, viename „Kaspersky Lab“ aptiktame šlamštlaiškyje gavėjo prašoma užpildyti ir pasirašyti pristatymo formą siuntai gauti. Laiške prisegtas dokumentas, kuris iš tikrųjų yra kenkėjiška programa.
Kitame šlamštlaiškyje pranešama, kad siunta tariamai yra biure, tačiau kurjeris negali jos pristatyti, nes neįskaitomai parašytas adresas. Gavėjo prašoma per 48 valandas paspausti nuorodą (vedančią į padirbtą tinklalapį) ir įrašyti siuntos numerį neva siuntų stebėjimo puslapyje, kitaip ji bus grąžinta. Tai – mėgstamiausias sukčių triukas: jie stengiasi įtikinti vartotoją, kad į laišką reikia skubiai atsakyti, visaip siekia jį išgąsdinti ir priversti neatidėliotinai reaguoti taip, kaip jiems naudinga.
„Kad švenčių sūkuryje netektų atsisveikinti su svarbiais duomenimis, būkite budrūs. Neverta pereiti pagal elektroniniu paštu atsiųstų laiškų nuorodas, geriau patiems naršyklėje įrašyti tinklalapio adresą ir atidžiai patikrinti konfidencialių duomenų įrašymo puslapio adreso eilutę. Jei adresas ar tinklalapis atrodo įtartinai, verta gerai pagalvoti, ar ten rašyti asmeninę informaciją“, – perspėja Andrejus Kostinas, „Kaspersky Lab“ vyriausiasis turinio analitikas.
