„Infostruktūra“ jau dabar teikia paslaugas valdžios institucijoms ir valstybės įmonėms, taip pat turi pavienių verslo klientų. Tačiau neretai įmonės klientėmis valdžios įstaigos tampa išvengusios viešųjų pirkimų procedūrų.
„Infostruktūros“ valdymą perėmusi Susisiekimo ministerija siekia, kad ateityje pardavimais įmonei apskritai nebereikėtų rūpintis: siūlomi įstatymų pakeitimai, kurie aiškiau reglamentuos Saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo (SVDPT) funkcijas. Kadangi vienintelis SVDPT operatorius šalyje yra „Infostruktūra“, tokiu būdu būtų nustatyta, kas privalo naudotis įmonės paslaugomis, o kas ne.
Konkurencijos taryba mano, kad valstybinių duomenų perdavimą saugiu tinklu pavedus tik vienam ūkio subjektui, paskirtam netaikant konkurencingos procedūros, bus iškraipyta konkurencija rinkoje.
„Specifinis paslaugos vartotojų ratas nesudaro prielaidų šios paslaugos teikimą pavesti konkrečiam valstybės valdomam ūkio subjektui ir laikytis pozicijos, kad tik valstybės valdomas ūkio subjektas gali užtikrinti perduodamų duomenų saugumą.
Konkurencijos taryba nėra gavusi duomenų, kad būtent valstybės valdomas, o ne privatus ūkio subjektas, teikia saugiausias paslaugas. Konkurencijos taryba taip pat atkreipia dėmesį, kad Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pataisų projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta objektyvių aplinkybių, pagrindžiančių būtinybę SVDPT paslaugų teikimą patikėti valstybės valdomoms įmonėms, o ne privatiems subjektams“, – Konkurencijos tarybos komentarą perdavė įstaigos Komunikacijos skyriaus vedėja Viktorija Urbonavičiūtė.
Ji pridūrė, kad, tarybos žiniomis, privatūs ūkio subjektai taip pat teikia itin aukšto saugumo lygio duomenų perdavimo paslaugas (pavyzdžiui, bankams).
Susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas anksčiau „Lietuvos rytui“ yra sakęs, kad vienas svarbiausių tikslų yra užtikrinti uždaro tinklo saugumą ir valstybinių duomenų apsaugą, o valstybės interesai yra svarbesni nei galima žala konkurencijai.
„Valstybės interesu reikėtų laikyti tai, kad jos funkcijos, susietos su informaciniais ištekliais, nesutriktų netgi didžiulių atakų ir sutrikimų viešuosiuose tinkluose atveju“, – teigė jis.
„Infostruktūros“ direktorius Darius Didžgalvis tuomet akcentavo, kad, užfiksavus stambią ataką ar įsilaužimą, mažesnį tinklą galima nesunkiai atjungti nuo išorinio interneto. Tokiu atveju prie tinklo prijungtos institucijos toliau galės perduoti duomenis vienos kitoms – jos nepasieks tik išorinio interneto. „Vykstant kibernetinei atakai komerciniai tiekėjai nesiryš atjungti tarptautinių ryšių tam, kad valstybės institucijos funkcionuotų. Sutriktų bankų ir kitos sistemos“, – sakė D.Didžgalvis.
