Šiandien beveik pusė Rusijos kibernetinio eismo kerta šių durų slenkstį.
Tarp gausybės kabeliais apraizgytų serverių stovi dėžės, pažymėtos užrašu SORM – Operatyvinė tiriamosios veiklos sistema.
Šios nedidelės dėžės yra galinės durys į internetą, kurios leidžia Rusijos federalinei saugumo tarnybai (FST) stebėti visą plaukiančią informaciją.
Daugėja paklūstančių
Devintajame dešimtmetyje SORM buvo sukurta klausytis telefono pokalbių, tačiau sistema buvo nuolat tobulinama: laikui bėgant ji buvo pritaikyta klausytis pokalbių mobiliaisiais telefonais, o dabar ir stebėti internetą.
FST taip pat nepatingėjo ir SORM dėžes įtaisė kiekviename Rusijos interneto teikėjų pastate, kad galėtų stebėti visą internetu keliaujančią informaciją.
Tad SORM yra viena ambicingiausių ir skvarbiausių programų pasaulyje.
Dėl šios priežasties Rusijos aktyvistai, žurnalistai, opozicijos lyderiai ir nevyriausybinės organizacijos renkasi interneto serverius, kurie yra už šalies sienų. Apeiti Rusijos serverius leidžia tokie tinklai kaip „Gmail“, „Facebook“ ir „Twitter“.
Bet Kremlius tam padarė galą: 2014 metų liepą Maskva priėmė įstatymą, kuris draudžia informaciją laikyti už Rusijos ribų.
Įstatymas turėjo įsigalioti rugsėjį, tačiau antrojoje rugpjūčio pusėje Rusijos valdžios institucijos pranešė, kad netikrins jo laikymosi iki 2016 metų.
Kalbama, kad toks sprendimas buvo priimtas todėl, jog valdžia nebuvo tikra, ar kas nors paisys šio draudimo.
Rugsėjį „Komersant“ pranešė, kad „Apple“ išsinuomojo vietą Rusijoje, kad galėtų laikyti šios šalies piliečių informaciją.
Spalį populiari žinučių programėlė „Viber“ taip pat paskelbė, kad perkelia dalį savo serverių į Rusiją.
Neilgai trukus pasirodė žinia, kad Kremliaus reikalavimams paklusti nusprendė ir „Ebay“, „Paypal“ bei Booking.com.
Pastarųjų mėnesių įvykių sūkuryje didžiausi žaidėjai – „Twitter“, „Google“ ir „Facebook“ – išliko tylūs, tačiau manoma, kad jie siuntinėjo aukšto lygio atstovus į Kremlių privačių pokalbių.
Didelė rizika
Jei šios trys milžiniškos įmonės atvers duris Rusijos saugumo tarnyboms, jos praras savo informacijos kontrolę.
Kartu tai labai nuvertins „pasaulio vyriausybių prašymų ataskaitas“, kurios yra naudojamos sekti, kas prašo „Facebook“ bei kitų svetainių informacijos apie jų vartotojus.
Jei šios įmonės pasiduos Rusijos reikalavimams, FST galės išdarinėti ką panorėjusi.
Papildomų rūpesčių kelia ir tai, kad tokiu atveju jie galės nagus prikišti prie technologijų, kuriomis įmonės naudojasi informacijai apsaugoti ir šifruoti.
Jei šie interneto milžinai priims Rusijos reikalavimus, aktyvistai bus priversti naudotis kitomis platformomis, kaip daugybė vartotojų turėjo palikti „Skype“, kai jį įsigijo „Microsoft“, nes ši įmonė visapusiškai bendradarbiavo su Rusijos vyriausybe.
Savo privatumu susirūpinę vartotojai gruodį paleido peticiją Change.org, kuri yra skirta pasaulinėms interneto įmonėms, su prašymu: „Neperkelkite mūsų asmeninės informacijos į Rusiją“.
„Rusijos vyriausybė daro spaudimą interneto įmonėms, kad jos perkeltų asmeninę jų vartotojų informaciją į Rusiją. Mes raginame juos taip nesielgti.
Mes nepasitikime vietinėmis saugumo tarnybomis, kurios yra skirtos saugoti mūsų duomenis“, – rašoma peticijoje.
Šią peticiją paleido opozicijos žurnalisto Aleksėjaus Navalnio dešinioji ranka Leonidas Vlkovas. Joje interneto milžinai yra raginami pasiaiškinti.
Peticija sulaukė nemažai dėmesio. Ją pasirašė jau daugiau nei 30 tūkst. žmonių, tačiau vis dar laukiama didžiųjų žaidėjų žodžio. Ar jie apsaugos rusų privatumą?
