Taigi, nepaisant visų protestų, atsitiko tai, kas ir turėjo atsitikti, – Europa patvirtino griežčiausias asmens duomenų apsaugos taisykles. Ir paauglių norų čia niekas nepaisė – šiaip ar taip, visi sprendimą priėmę asmenys – senokai nebe keturiolikos.
Pagrindinės antradienį priimtų taisyklių naujovės yra šios:
1. Nacionaliniai interneto prievaizdai įgyja teisę kompanijoms, kurios rinks informaciją apie žmones be jų žinios ar neteisėtai naudosis surinkta informacija, skirti baudas, kurios potencialiai gali siekti šimtus milijonų eurų.
2. „Teisė būti užmirštam“ tampa įstatymu. Europiečiai galės reikalauti, kad kompanijos pašalintų iš savo interneto archyvų visus nebesvarbius ar pasenusius duomenis apie juos.
3. Kompanijos įpareigotos per tris dienas pranešti nacionalinėms reguliavimo tarnyboms apie bet kokį duomenų saugos pažeidimą. Tai gerokai griežtesnis reikalavimas negu tas, kurį taiko JAV.
4. Kiekvienas jaunesnis negu 16 metų asmuo, norėdamas naudotis „Facebook“, „Snapchat“, „Instagram“ ir kitomis panašiomis paslaugomis, kur renkami asmens duomenys, privalės gauti tėvų sutikimą. Tiesa, kiekvienai valstybei palikta teisė šį amžių sumažinti iki trylikos.
5. Naujosios taisyklės galioja visoms Europos Sąjungos šalyse klientų turinčioms kompanijoms, net jei jos įsikūrusios už ES ribų.
„Žengtas milžiniškas žingsnis ginant vartotojus, konkurencingumą ir užtikrinant, kad Europos duomenų apsaugos įstatymai atitiktų skaitmeninio amžiaus realijas“, – priimtu įstatymu džiaugėsi griežčiausių baudų pažeidėjams šalininkas, Vokietijos politikas Janas Phillipas Albrechtas.
Europos Komisijos viceprezidentas Andrus Ansipas, atsakingas už bendrą skaitmeninę rinką, taip pat sveikino priimtą sprendimą:
„Šiandienos susitarimas – didžiulis žingsnis bendros skaitmeninės rinkos Europoje link. Jis panaikina barjerus ir atveria galimybes. Skaitmeninė Europos ateitis turi būti pagrįsta pasitikėjimu. Įdiegus tokį rimtą duomenų apsaugos standartą žmonės galės būti tikri, kad jie valdo savo asmeninę informaciją, ir laisviau naudotis paslaugomis bei galimybėmis, kurias atvers bendra skaitmeninė rinka.“
Tačiau daugybė specialistų pažymi, kad įstatymas, nors ir griežtas, nesprendžia daugybės problemų. Jame daug neaiškumų, o JAV milžinai „Google“ ir „Facebook“ išvis jaučiasi, lyg Europa būtų iškasusi karo kirvį ir nukreipusi prieš juos.
Išties, numatytos baudos skaičiavimas ir dydis skausmingiausias būtų pasaulinio lygio kompanijoms, kurios ir taip ne kartą skundėsi, kad Europoje yra nesąžiningai persekiojamos, ginant vietines konkurentes.
„Susieti baudas su pajamomis visame pasaulyje yra visiškai nelogiška“, – sako vyresnysis prekybinės asociacijos „Digital Europe“ vadybininkas Alexanderis Whalenas.
Blogiau, kad, pasak duomenų apsaugos ekspertų, naujos taisyklės neišsprendžia daugybės aktualių problemų. Pavyzdžiui, taip ir neaišku, kuri iš daugybės Europos valstybėse įkurtų nacionalinių reguliavimo tarnybų tars paskutinį žodį sprendžiant, ar pažeidė kompanija asmens duomenų apsaugos taisykles.
Žinant, kad „Facebook“ jau ir taip Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Ispanijoje turėjo problemų dėl asmens duomenų naudojimo, galima įtarti, kad kompanijai metas pakuotis lagaminus. Juk iki šiol išsisukti pavykdavo tik dėl to, kad tik Airijoje atstovybę turinti JAV kompanija atsisakydavo tenkinti kitų šalių teisėsaugininkų pretenzijas.
Tačiau visiems mums, aišku, labiausiai rūpi, kas atsitiks trylikamečiams, kurie staiga taps „Facebook“ nelegalais? Tėvai gal ir džiaugsis – juk jie atsako už vaikus. Tačiau realybė yra tokia, kad tie vaikai kur kas geriau išmano, geriau prisitaikę ir geriau supranta, kaip tos paslaugos veikia, tad šie, perdavę sprendimo teisę mažiau išmanantiems, tikrai nebus patenkinti.
Aišku, toks jaunų paauglių atskyrimas nuo interneto tiesiogiai paveiks visus naujų paslaugų kūrėjus – juk būtent jie dabar išbando daugelį naujovių ir nulemia, kas bus madinga, o testuodami parodo, kas yra gerai.
Be to, šiuolaikiniams paaugliams socialinis bendravimas internete ir visos šios paslaugos yra kur kas aktualiau negu jų tėvams. O kiek tai aktualu, kol kas iš tikrųjų net nežinome. Tad ar nebus taip, kad rūpestingos valdžios paskatinti pernelyg rūpestingi tėvai, norėdami gero, padarys tai, kas paauglio sąmonėje prilygs rankų nukirtimui ar akių išbadymui?
O socialiai ribotoje, kokių nors tradicijų ar prietarų kaustomoje aplinkoje augantys paaugliai tikrai praras vienintelę galimybę pažinti kitokį pasaulį.
Galiausiai vis tiek neaišku, kaip „Facebook“ užtikrins, kad prisiregistravęs naujokas tikrai yra reikiamo amžiaus, ar leidimą jam suteikė tikri tėvai.
Ir dabar dvylikamečiai kuriasi paskyras, kur nurodo, kad jiems – 30, ir neraudonuodami spaudžia „Taip“. Negi po metų jie gaus galią tokiu paspaudimu nuskurdinti M.Zuckerbergą kokiu milijardu? Ar „Facebook“ bus priversta vien tam, kad nebūtų apkaltinta nepilnamečių duomenų rinkimu, dar uoliau rinkti tuos duomenis ir taip užsitikrinti, kad tas asmuo yra tikrai tas?
Kad ir kaip ten būtų, dėl vieno galime būti tikri – griežtėjant duomenų apsaugai visi socialiniai tinklai griežtins savo klientų atranką, aršiau filtruos tuos, kuriuos laikys apsimetėliais, tad gerokai išaugs nesuprantančiųjų, kodėl jų paskyra buvo ištrinta, skaičius.
Pseudonimais pavadintas paskyras „Facebook“ trina jau dabar, o lietuviškos pavardės tų amerikiečių kompanijų robotams tokios įtartinos…
