Kaip šuo pripranta kariamas, taip žmogus pripranta prie nemokamų dovanėlių. Atrodytų, kad žinia, jog gali, kaip koks visagalis Dievas, akimirksniu atsidurti beveik bet kuriame pasaulio taške, turėtų kelti bent pagarbų virpulį. Tačiau vietoj jo kelia tik nerimą dėl privatumo ir įvairių valdininkų norus kažkaip sukontroliuoti „per daug užsimojusias“ kompanijas.
Nepaisant to, „Google Maps“ žemėlapis kartu su savo seserimi „Google Street View“ ir pusbroliu „Google Earth“ virto neįtikėtinu įrankiu, kuris leidžia savo akimis pažiūrėti, ar tilps sunkvežimis pro tuos vartus, kur rengiatės vežti baldus, kaip atrodo gatvė prie planuojamo užsakyti viešbučio Granadoje, ar šiuo metu didelė automobilių spūstis prie Bastilijos aikštės (integravusi socialinės navigacijos „Waze“ funkcijas į savo žemėlapį, „Google“ kai kuriose šalyse realiu laiku teikia duomenis, kuriuos siunčia eisme dalyvaujantys vairuotojai).
Tačiau, be visiems žinomų patogių funkcijų, „Google“ žemėlapiuose yra paslėpta nemažai galimybių ir triukų, apie kuriuos tikriausiai nė negirdėjote. Žvilgtelėkime, kas tai?
1. Kelionės laiku
„Street View“ gatvės vaizdų žemėlapis veikia nebe pirmus metus ir per tą laiką sukaupė milžinišką vaizdų kolekciją. Todėl prieš metus „Google“ pristatė galimybę vartotojams savo akimis pamatyti, kaip gatvių vaizdai kito bėgant laikui.
Kompanija šią funkciją taip ir pavadino – kelionės laiku. Šią funkciją galima išbandyti atsivėrus pasirinktos gatvės vaizdą. Kairiajame viršutiniame kompiuterio ekrano kampe, juodame kvadratėlyje, užrašytas stebimos gatvės pavadinimas, o po juo – laikas, kada padaryta šio vaizdo nuotrauka.
Kairėje, šalia to laiko, yra mažas laikrodukas, kurį paspaudę galime pasirinkti ir pažiūrėti, kaip ši vieta atrodė anksčiau darytose gatvės nuotraukose.
Funkcija veikia ne visose pasaulio vietose ir kol kas leidžia nukeliauti tik į gana netolimą praeitį (Niujorke – į 2007 m., o Vilniuje tik kai kur ir tik į 2012 m.), tačiau vien įsivaizdavus, kad kažkas kuria ne tik viso pasaulio vaizdą, bet ir kloja jį sluoksnis po sluoksnio, rauna stogą.
Ateities istorikams nebekils problemų dėl trumpos žmonių atminties.
2. Asmeninis „Google“ žemėlapis
Taip, taip. Galite ne tik naudotis, bet ir susikurti savo individualų žemėlapį, jame pažymėti maršrutus ar kažkuo išskirtines teritorijas, suteikti pavadinimus ar priskirti iliustracijas svarbioms vietoms.
Galite apibraukti, žymėti, numatyti (maršrutą automobiliu su visais pakelės restoranais) ar nupiešti keliuką, kuriuo vedžiojate šunį, ir vietą, nuo kur atsiveria gražus vaizdas į ežerą. Ten pat galite prisegti ir to vaizdo nuotrauką.
Galima keisti žymų spalvas, suteikti vietovėms savo pavadinimus ir t.t. O svarbiausia – susikurtas žemėlapis iškart išsaugomas, vėliau jį galima iškart atverti, nuoroda pasidalyti, paviešinti (dalijamasi internete taip pat, kaip „Google drive“ dokumentais) ar net suteikti kitiems teisę tą žemėlapį pildyti.
Smagus įrankis. Gali išbandyti paspaudęs čia ir prisijungęs su savo „Gmail“ ar „Google“ paskyra.
3. Dievo akimis
Pažvelgti, kaip miestus mato paukštis ar praskrendantis Kalėdų Senelis (kaip pavadinsi, taip nepagadinsi), matyt, jau mokate. Integravus „Google maps“ su „Google Earth“ pamatyti miestus iš viršaus gana paprasta.
Tiesiog žiūrėdami žemėlapyje norimą vietą, kairėje ekrano pusėje apačioje paspauskite langelį „Earth“. Dabar matote tą patį žemėlapį, užklotą ant palydovo darytos vietovės nuotraukos. Dabar dešinėje apatinėje ekrano pusėje tiesiai po kompaso rodyklės simboliu raskite panašų į „Windows“ ženkliuką simbolį.
Jį paspaudus visas vaizdas šiek tiek pasisuka kampu, lyg matytumėte skrisdami virš miesto. Be to, įsijungia grafinis variklis ir miestų pastatai tampa tūriniais – pradedame matyti jų aukštį. Paspaudus antrą kartą, kampas dar padidėja, tad galime pasijusti paukščiais.
Jei žemėlapį žiūrite „Windows“ kompiuteryje, dar smagiau, paspaudus mygtuką Ctrl, pele sukioti matomą vaizdą visomis kryptimis. Lyg į kokį maketą žiūrintis architektas. Taigi dabar jau į miestą žiūrite ne paukščio, o Dievo akimis.
Vienintelė bėda – tūrinis Niujorkas atrodo fantastiškai, Varšuva kol kas ne visa paversta trimate, o Lietuvoje jokių tūrių nepamatysime – programuotojų turime daug, o štai parodyti save pasauliui vis dar geriausiai mokame blogai.
4. Spūsčių valdovas
Matyt, žinote, kad atvėrę „Google“ žemėlapį staliniame kompiuteryje galite lengvai pažiūrėti, kokios transporto spūstys yra bet kurioje pasaulio vietoje šią akimirką. Tam tereikia kairėje viršuje spustelėti ant trims horizontaliais brūkšneliais pažymėtos ikonėlės ir pasirodžiusiame meniu pasirinkti nuorodą „Eismas“.
Žemėlapyje matomi keliai nusidažys žalios ar raudonos spalvos atkarpėlėmis, kurios simbolizuoja, kur dabar judėjimas laisvas, o kur automobiliai susigrūdo. Apatinės ekrano dalies viduryje matome lentelę, kur galima rodomą „Tiesioginė informacija apie eismą“ perjungti, kad būtų rodomas „Tipinis eismas“. Dabar galėsite stebėti, kokių eismo sąlygų stebimoje vietovėje galima tikėtis jūsų pasirinktą dieną pasirinktu metu. (Penktadienį 16 val. Vilniaus centre spūstys didesnės negu pirmadienį 18 val.)
5. Geografijos asas
Kiek kančių kokiam studentui, moksleiviui ar šiaip smalsiam piliečiui kyla, kai kokiame nors kontūriniame žemėlapyje turi išmatuoti, koks atstumas yra nuo Nemuno deltos iki Puntuko.
„Google Maps“ tai dviejų spustelėjimų reikalas. Jei sėdite prie kompiuterio, tiesiog paspauskite dešinį pelės klavišą laikydami rodyklę virš tos vietos, nuo kurios pradėsite matavimą, o po to kairįjį virš tos vietos, iki kur matuojate atstumą.
Pasirodo matavimo linija ir atstumas. Jei norite matuoti ne tiesę, tereikia liniją traukti reikiama kryptimi, ir jis virs laužtine. Norėdami tašką perkelti – vilkite jį. Norėdami panaikinti – spustelėkite.
Telefono ekrane tą patį padarysite paspaudę ir palaikę pradžios tašką, tuomet braukdami per vietos pavadinimo eilutę aukštyn atsivėrusiame meniu pasirinkę „išmatuoti atstumą“ ir pasirodžiusį juodą taikinuką nuvedę iki galutinio taško.
Naudinga ne tik geografams, bet ir norintiems išsiaiškinti, pavyzdžiui, kokį atstumą nubėgs kartą apsukę šį parkelį.
6. Įdomieji žemėlapiai
Įvairios organizacijos, įmonės, mokslo entuziastai ar šiaip keistuoliai dažnai kuria savo „Google žemėlapius“, kuriuos skelbia viešai. Beje, tai ne tokia beprasmybė, kokią sukurpiau aš, o gana informatyvūs, naudingi ir įdomūs, daugybę naudingų faktų atskleidžiantys žemėlapiai.
Smalsu pamatyti Šerloko Holmso Londoną, vietas, faktus, kur ir kodėl lankėsi žymusis seklys? Nori sužinoti, kokią Los Andželo teritoriją valdo kokia nusikaltėlių gauja? Kur ir kada Australijoje buvo pasirodę neatpažinti skraidantys objektai?
Visą tai ir gerokai daugiau rasi „Google“ žemėlapių galerijoje. Lieka spustelti čia.
7. O kaipgi be pokštų?
Kadangi programuotojai sėdėdami prie kompiuterių ekranų be humoro pradėtų trūnyti ir virstų paprastaisiais troliais, „Google Maps“ komanda taip pat nevengia papokštauti. Todėl vartant žemėlapius galima aptikti nemažai paslėptų „velykinių kiaušinukų“.
Pavyzdžiui, pamėginkite paieškoti, kaip viešuoju transportu nuvykti nuo „Fort August“ iki „Urquahart Castle“, pasirinkite variantą „mažiau persėdimų“ ir gausite pasiūlymą vykti be persėdimu su… Lochneso pabaisa Nese. Na, taip, šios abi vietos tiesiai prie Lochneso ežero ir trumpiausia vykti būtų tiesiai.
Ieškant, kaip viešuoju transportu nuvykti iš „Snowdon“ į „Breaco Beacons“ Jungtinėje Karalystėje, vienintelis siūlomas tiesioginis variantas – 37 min. truksianti kelionė drakonu. Tiesa, ieškoti reikia ne lietuviškoje, o tarptautinėje žemėlapių versijoje.
„Google“ gatvės vaizdus leidžiantis parinkti žmogeliukas dešiniajame apatiniame ekrano kampe virsta kosminiu laivu, jei jį numesime JAV ties ateiviais garsėjančia Area 51. O žiūrinėjant aprašytos „kelionės laiku“ rezultatus tas žmogeliukas virsta Doku Braunu iš „Atgal į ateitį“ (tiesa, tai įžvelgti sunkoka).
Na, likusius Velykų kiaušinius teks rasti patiems – mums čia ir dirbti kartais reikia, ne tik po žemėlapius klaidžioti.
