Jungtinėje Karalystėje 60 proc. iš 441 tyrime dalyvavusių tėvų būgštauja, kad jų vaikai internete gali žiūrėti pornografiją, 47 proc. – kad lanko lošimo tinklapius, o 40 proc. – kad gali užsukti į puslapius, susijusius su terorizmu. Tokiais atvejais net 79 proc. tėvų pasirinktų blokuoti socialinius tinklus tuo metu, kai vaikai ruošia namų darbus. Nors 70 proc. tėvų vis dėlto pasitiki savo vaikais, kad šie naudojasi internetu atsakingai, 30 proc. neturi nė žalio supratimo, kiek vaikai praleidžia laiko prie kompiuterio nakties metu.
„Svarbu suprasti, kad internetas nėra saugi vieta mūsų vaikams. Palikdami juos vienus prie kompiuterio, nesidomėdami, kokius puslapius jie naršo, kokią informaciją pasiekia, įstumiame juos į pavojų. Tai prilygsta leidimui žaisti su tikru šautuvu. Gal ir skamba šokiruojančiai, bet tai yra tiesa“, – teigia ESET sprendimus Lietuvoje atstovaujančios įmonės „NOD Baltic“ vadovas Tomas Parnarauskas.
Tarp didžiausių grėsmių vaikams internete yra nusikalstamų kėslų turintys nepažįstamieji. Tai gali būti elementarūs vagys, kurie siekia išgauti informaciją apie namuose saugomą turtą, laiką, kada nėra suaugusiųjų. Neretai tai būna ir seksualinių ar smurtinių tikslų turintys nusikaltėliai. Visais atvejais jų veikimo būdas panašus – apsimetus bendraamžiu siekti vaiko draugystės ir pasitikėjimo.
Kita grėsmė yra kibernetinės patyčios: įžeidžiantys įrašai, asmeninių nuotraukų viešinimas, neapykantos ir netolerancijos kurstymas. Tam tikros formos patyčias internete sakosi patyrę daugiau nei 88 proc. iki 18 metų amžiaus vaikų. Ši statistika tik įrodo, kad „užsigauti“ internete yra nepaprastai lengva.
Žaidimai internete taip pat kelia grėsmę, jei vaikai naudoja internetinę vaizdo kamerą ar žaidėjo slapyvardžiui pasirenka savo tikrą vardą bei pavardę. 47 proc. vaikų žaidimų metu bendrauja su žmonėmis, kurių nėra matę realiame gyvenime. Kyla ir finansinė grėsmė – dauguma populiarių nemokamų žaidimų siūlo susimokėti už papildomas funkcijas ar greitesnį perėjimą į kitą lygį.
Be viso to, išlieka ir tradicinių kibernetinių atakų grėsmė: virusai, kenkėjiškos programos, sukčiavimo atakos. Jei suaugęs žmogus gali kritiškai įvertinti internete matomą informaciją, pavyzdžiui, ar tikrai verta spausti ant nežinomos nuorodos ar įtartino failo atsisiuntimo, didesnė tikimybė, kad vaikas nesuabejojęs paspaus ant gražaus paveiksliuko.
„Grėsmės internete neturi nei sienų, nei amžiaus cenzo, todėl būtina su vaikais kalbėti apie galimus pavojus, mokyti juos saugaus elgesio internete. Išties nė viena antivirusinė programa ar kitas apsaugos sprendimas neapsaugos vaiko šimtu procentu, jei nebus atviro tėvų ir vaikų dialogo“, – sako Deividas Švėgžda, pažangių sprendimų platintojos „Baltimax“ produktų vadovas.
Kad vaikai būtų saugūs internete, virtualiam pasauliui reikėtų taikyti realaus pasaulio taisykles: neatverti durų nepažįstamiems asmenims, neatskleisti asmeninių duomenų, saugoti savo ir šeimos privatumą. Patariama apsaugoti ne tik kompiuterius, bet ir išmaniuosius telefonus bei planšetes įdiegiant patikimą antivirusinę programą bei tėvų kontrolės programėlę.
