Šendženas pasitiko 28 laipsnių karščiu ir įdėmiu kinės pasienietės žvilgsniu. Kinijos masteliais tai viso labo vidutinis miestas su 10 mln. gyventojų, garsėjantis didžiausiu pasaulyje elektronikos turgumi. Užtat šiame mieste įsikūręs „Huawei“ miestelis net ir pasaulio mastu atrodo didžiulis.
Nuosavi viešbučiai, parduotuvės, į universitetą panašus mokymų centras ir kažkodėl savo architektūra grafų Pšezdzieckių dvarą Rokiškyje primenantis tyrimų laboratorijų pastatas.
Puikuojasi garbės lentose
Laboratorija, kurioje tikrinamas įrangos atsparumas aplinkos poveikiui, atrodo kaip bet kuri panaši įstaiga su daugybe metalinių „spintų“ – ten kuriamos įvairios nepalankios sąlygos ir stovi matavimo įranga. Tad labiausiai stebino tik reikalavimas nieko apie ją nepasakoti.
„Čia mokosi tie, kurie nori dirbti mūsų kompanijoje. Ruošiame įvairius specialistus ir net apmokome atstovus užsienyje. Tai lyg savarankiška aukštoji mokykla ir už mokslą čia reikia susimokėti“, – vaikštant po erdvius mokymo centro koridorius pasakojo lydėjęs „Huawei“ atstovas.
Didžiulėje salėje surinkta viskas, ką kūrė, kuria ir kurs „Huawei“. Prie ausies glaudžiau nebegaminamo gatvės taksofono ragelį, myniau dviratį važiuodamas per virtualų miestą (žuvau susidūręs su „Mercedes“), ekranuose stebėjau, kaip 5G ryšys pakeis, o LTE – jau dabar keičia pasaulį.
Vienintelis nuolat primenantis, kad esi ne Europoje, dalykas – visur iškabinti plakatai, šūkiai ir garbės lentos su darbuotojų portretais. Įdomus paskatinimo metodas, tačiau matant kinų pasiekimus, lieka pripažinti – jis veikia.
Bet vien šūkiais pasaulio nepavysi, o kinai kai ką jau ir aplenkė. Kaip?
Mažiau yra daugiau
Patys „Huawei“ atstovai nenuilsta kartoti, kad jų sėkmės paslaptis – didžiulės investicijos į tyrimus. Kompanija tam skiria 10 proc. savo pajamų (2014 metais tai buvo per 1,1 mlrd. eurų), tyrimais užsiima 70 proc. jos darbuotojų.
O kiek išleidžia reklamai, „Huawei“ viešųjų ryšių vadovė Ada Xu taip ir neatsakė. Užtat puikiai paaiškino, kaip kompanija pasiekė daugiau darydama mažiau.
„2011-aisiais gaminome 75 skirtingus telefonų modelius, o šiais metais jų liko 20, tačiau visi turi savo vartotoją. Pasirinkome kokybę, o ne kiekybę, ir vartotojai tai įvertino. Net 30 proc. mūsų parduodamų įrenginių yra aukštesnės klasės“, – aiškino A.Xu.
Taigi siūlydami aukščiausio lygio telefonus kiek pigiau nei „Samsung“ ar „Sony“ kinai jų parduoda daugiau. Tokia taktika veikia. Dabar „Huawei“ yra trečias pagal dydį pasaulio išmaniųjų telefonų gamintojas.
2015 m. vertingiausių pasaulio prekių ženklų sąraše „BrandZ“ ši Kinijos kompanija užėmė 70-ąją vietą (vertė – 15,35 mlrd. dolerių).
Legendos ir tiesa
Kol apžiūrinėjome „Huawei“ miestelį, kompanija Kinijoje pardavė milijoną telefonų.
„Lapkričio 11-oji Kinijoje – Vienišių diena, tada vyksta didžiausias prekių išpardavimas internetu. Dienos pajamos siekė 1,1 milijardo juanių (per 160 mln. eurų)“, – kitą dieną prasitarė išmaniųjų telefonų linijos prezidentas Kevinas Ho.
Aišku, tokią gausybę kur nors reikia pagaminti. Apie garsiąsias telefonų gamyklas Kinijoje visi girdėjome daug legendų, todėl neabejojau, kad į jas niekas mūsų neįsileis.
Neįtikėtina, bet šį sykį kinai pasirodė labai atviri. Uždraudę pasiimti fotoaparatus, kompiuterius ir telefonus, davę pasirašyti pasižadėjimą, kad neatskleisime, ką išvydome, jie nugabeno mus į pusšimtis kilometrų už Šendženo įkurtą telefonų surinkimo gamyklą.
Atidavę netgi savo žiebtuvėlius (teritorijoje nerūkoma) ir persirengę gamyklos darbuotojų chalatais pro metalo detektorių žengėme į nežinią.
Kadangi pasižadėjau nerašyti, apsiribosiu užuominomis. Rūsiuose čia niekas nedirba ir vaikų prie staklių aš nemačiau. Kaip ir pačių staklių arba lituoklių. Viskas labai priminė neseniai lankytą „Jung“ gamyklą Vokietijoje – žmonės čia aptarnauja visą darbą atliekančius robotus.
Kiniška kokybė ilgai buvo priešingybė vokiškai. Dabar, regis, šių posakių turinys panašėja. Mat užrašas ant cecho sienos skelbė, kiek dienų nesulaukta klientų skundų. Išduosiu – laiką galima skaičiuoti metais.
Taigi, nors ir juokavome, kad dabar mus čia gali palikti ir dirbsime kol atveš kitą tokių pačių smalsuolių pamainą, realiai gamykla pasirodė net per mažai egzotiška – viskas tiesiog taip, kaip turi būti.
Tik kopijų nebeužtenka
Kad kinų inžinieriai moka kurti patikimą įrangą, žino kiekvienas lietuvis. Juk net ir greitasis mūsų šalies šviesolaidžių tinklas sukurtas „Huawei“.
Bet dairantis po Kinijos miestus, muziejus, stebint jų meną, šokius ir klausant vibruojančios muzikos, matant akinamą spalvų ryškumą, pagražinimų gausą ir raibumą tiesiog neįmanoma patikėti, kad šioje šalyje gali būti sukurtas europiečių pamėgtas racionalus ir minimalistinis dizainas.
Kaip kinai sugebėjo taip greitai savo gaminių estetiką priartinti prie likusio pasaulio gyventojų skonio? Mano išvada: kantriai ir kokybiškai kopijuodami ir samdydami patikimus darbuotojus iš užjūrio.
Kalbėdami apie įvairiausių įrenginių techninius parametrus kinai jautėsi kaip žuvys vandenyje, tačiau pasikeisdavo prabilus apie dizainą.
„Pirkėjai nori gražių daiktų. Žmonės pasiryžę mokėti ir pirkti tiktai tuos išmaniuosius laikrodžius, kurie puošia, yra mados aksesuarai. Todėl sukūrėme klasikinio dizaino laikrodį, kuris sulaukė geriausių įvertinimų“, – gyrė „Huawei Watch“ išvaizdą namų įrenginių produktų linijos prezidentas Yangas Zhirongas.
Bet klasikinio dizaino nereikėjo kurti – tiesiog sutalpinti įrangą į gerą mechaninį laikrodį. O nuolatinis gaminių lyginimas su „Apple“ produktais išduoda troškimą padaryti plonesnį, gracingesnį, su geresne antena arba dar kuo nors, bet iš esmės panašų gaminį.
Žinoma, išmintingas kopijavimas vadinamas mokymusi, o gaminti trikampius televizorius tik tam, kad nekaltintų beždžioniavimu, irgi būtų kvaila.
Tačiau vien sekdamas kitais toli nenueisi. Kinai jau suprato ir tai. Todėl pradėjo samdyti tuos, kurie anksčiau kūrė kitiems. „Huawei“ turi estetinio dizaino centrus Londone ir Paryžiuje, kur dirba dešimtys pagarsėjusių mados, automobilių ir kitų industrijų dizainerių.
Todėl „Huawei“ jau įdarbino buvusią „Apple“ vyriausią dizainerę Abigail Brody, kuri kūrė pirmuosius „iPhone“. Todėl apie europinę dėvimų ar kambarį puošiančių įrenginių dizaino estetiką ir brandinamus planus diegti savo įrangą automobiliuose su manimi kalbėjo kompanijos konsultantas Anthony Smithas. Patyręs industrinis dizaineris, kūręs sprendimus „Philips“ ir „BMW“ dabar irgi dirba Kinijoje.
Šviesi ateitis darbščiausiems
Galbūt Kiniją vis dar puošia per daug plakatų su nedaug prasmės beturinčiais šūkiais, galbūt daugybė šios šalies žmonių vis dar skursta, tačiau pigi pigių prekių Kinija jau liko tik blėstančiu atsiminimu. Prekybos centruose kainos didesnės negu Lietuvoje, bet pilna pirkėjų. Kinų kompanijos įdarbina talentingiausius europiečius, kad parduotų tiems patiems europiečiams savo gaminius.
“Mūsų tikslas – tapti vartotojų mylimiausia kompanija pasaulyje“, – sako „Huawei“ atstovė ryšiams su visuomene.
Kompanijos pajamos šiais metais viršys 20 mlrd. dolerių, o išmanių telefonų bus parduota 63 proc.daugiau negu pernai, sako skaičiai.
„O be gyvai atliekamos nacionalinės muzikos čia kur nors pavalgyti įmanoma?“, – sako šalia sėdintis ir taip pat nesugebantis perlaužti krabo žurnalistas iš Latvijos.
Ir nežinau, ką jam atsakyti. Kinai tiesiog dirba kantriai ir daug. Ir gamindami, ir aptarnaudami užsienio žurnalistus prabangiame priėmime. Ir niekas nekaltas, kad trims merginoms kliuvo darbas groti sunkiai suprantamą europiečiui muziką. Svarbiausia – jos dirba uoliai. O kompozitorių, jų ir Europoje bus galima susirasti...
