Elektroninė prekyba dar neišsemta
Anot kompanijos „Barbora“ direktoriaus Tomo Kibildžio, elektroninė prekyba maisto ir kasdienėmis prekėmis dar tik įsibėgėja visame pasaulyje. Pavyzdžiui, „Barbora“ auga organiškai – pastaruoju metu po 10–15 proc. per mėnesį.
„Aišku, pagal pardavimų apimtis dar negalime lygintis su didžiaisiais prekybos tinklais, tačiau skaičiuojame, kad apie 10 procentų Vilniaus namų ūkių mūsų paslaugą jau yra išbandę. Tad dabar, manau, kuriame pamatus ateičiai ir formuojame vartotojų įpročius.
Mums svarbiausia, kad šiandien pirkėjai įvertintų „Barboros“ paslaugos patogumą ir kokybę. Jei jie liks patenkinti ir matys naudą sau, tikiu, dažniau rinksis elektroninį prekių užsakymą“, – teigia T.Kibildis.
Mobiliąja „Barboros“ programėle pirkėjai jau gali naudotis pusę metų. Per tą laiką užsakymų, kurie atliekami per programėlę, dalis išaugo iki 20 proc. Anot įmonės direktoriaus, ši didėjimo tendencija išlieka, tad kitais metais mobiliąja programėle maistą ir kasdienes prekes, tikimasi, užsisakys iki 30 proc. pirkėjų.
Atsiskaitymo už prekes įpročiai nuo užsakymo būdo – kompiuteriu ar mobiliąja programėle – itin stipriai nepriklauso. Tiesa, tie, kas užsisako išmaniaisiais telefonais ar planšetiniais kompiuteriais, dažniau naudojasi atsiskaitymo banko kortele galimybe internetu.
Anot T.Kibildžio, palaipsniui elektroninė prekyba maisto ir kasdienėmis prekėmis plėtosis – tai patogi paslauga miestų gyventojams, kurie taupo laiką. Tokių daugėja.
„Nors mažmeninė prekyba Lietuvoje yra itin konkurencinga, o parduotuvės (ir paprastai ne viena) dažnam Vilniaus gyventojui yra pakankamai arti namų, elektroninė prekyba randa savo pirkėją – tai ir jauni ar vidutinio amžiaus žmonės, kurie laisvalaikį nori išnaudoti turiningiau nei vaikščiodami po parduotuves, ir vyresni pirkėjai, kuriems neretai atsinešti pirkinius iki namų durų yra gana sudėtinga“, – sako jis.
Ateitis Lietuvoje – miglota
„Barboros“ direktorius mano, kad technologijos ateityje neabejotinai turės įtakos prekybai, tačiau kokios platformos bus priimtiniausios vartotojui – kol kas dar nuspėti sunku:
„Manau, ateityje daug ką lems jau ne tie įrenginiai, kuriais naudojasi žmonės, o tie, kurie daugelį kasdienių darbų galės padaryti patys.
Daiktų internetas, pavyzdžiui, išmanieji šaldytuvai, kurie ne tik matys, kokie produktai baigiasi, bet ir galės juos užsakyti, ar panašios sistemos pradės daryti įtaką prekybai ir, tikiu, skatins vis didesnę jos dalį persikelti į elektroninę erdvę.“
Vienas labiausiai apsunkinančių tikslius spėjimus veiksnių yra faktas, jog viskas priklauso nuo vartotojų, kokios technologijų naujovės prigis lietuviams. Tai, be abejonės, priklauso ir nuo to, ar jos bus prieinamos ir patogios žmonėms.
T.Kibildis teigia, jog tokie sprendimai, kaip mobilioji programėlė, nėra paprastai įdiegiami – reikia ir suderinti sistemas, ir pasiūlyti pirkėjams patogius atsiskaitymo būdus:
„Buvome vieni pirmųjų, Lietuvoje sudarę pirkėjams galimybę atsiskaityti bankų mokėjimo kortelėmis internetu. Tai ypač patogu mobiliosios programėlės naudotojams, nes jiems nereikia kaskart suvedinėti duomenų. Mums tai buvo labai svarbu, nes programėlė juk pirmiausia skirta tam, kad klientas užsisakyti maisto galėtų iš bet kur – parko ar paplūdimio, net su savimi neturėdamas kompiuterio ar kreditinės kortelės.“
Įgyvendinti tokius sprendimus esą galima tik su bankais, tad tai, kaip sparčiai vystysis elektroninė prekyba Lietuvoje, nemaža dalimi priklausys ir nuo finansinių institucijų noro diegti naujoves, jų taikomų įkainių.
Pasaulio tendencijos
Be jau įvardinto daiktų interneto yra ir dar keletas spėjimų, kaip keisis mūsų pirkimo įpročiai. Anot „Allegro Group“ naujų prekyviečių technologijos vadovo Wojciecho Burkoto, papildyta realybė yra viena iš galimybių, kaip ateityje apsipirkinėsime.
„Virtuali realybė leis lengviau pirkti internetu. Kai galėsime skaityti elektroninius laiškus, žiūrėti „YouTube“ ir tuo pačiu žaisti žaidimus. Ir visa tai bus pašalinių veiksnių nepertraukiama vartotojo patirtis“, – teigia didžiausios elektroninės komercijos platformos Centrinėje ir Rytų Europoje atstovas.
Jei tradicinės finansinės institucijos didelio noro diegti naujoves ir mažinti įkainius nerodys, jas gali apeiti kitos technologijos, pavyzdžiui, bitkoinai. Lietuvių sukurtas projektas „SpectroCoin“ siūlo ne tik atlikti bitkoinų operacijas internetu, bet ir įsigyti mokėjimo kortelę, kuri atrodo ir atlieka tas pačias funkcijas, kaip ir įprasta, tačiau leidžia išvengti tarpininikų – finansinių institucijų.
Daugelio nebestebina ir prekių pristatymas dronais. Jau ne vienoje šalyje išbandyti prototipai, kuomet užsisakius, pavyzdžiui, picą, ji atskraidinama ir pristatoma pagal pirkėjo nurodytas koordinates. Žinoma, dauguma tokių atvejų buvo panaudoti reklamos tikslais, tačiau neatmestina, jog tokia logistikos priemonė egzistuos. Juolab, kad tokios kompanijos, kaip DHL, dronus jau naudoja siuntoms gabenti Estijoje. Užsisakytas prekes pristatyti galės ir riedantis robotas – tokį prototipą sukūrė lietuviai, susibūrę į „Sidewalk“ komandą.
