Bankų kova persikėlė į mobiliąją erdvę

2015 m. spalio 26 d. 11:18
Eimantas Mikšys
Ar pamenate laikus, kai, norėdami draugui į kitą sąskaitą pervesti pinigų, eidavote iki banko padalinio, pasakydavote darbuotojai sąskaitos numerį ir sumokėdavote komisinius? Dabar tai daro tik kompiuterio įjungti nemokantys ar dėl tam tikrų priežasčių negalintys bankų klientai. Sparčiai keičiantis technologijoms, bankai priversti reaguoti tiek į privačių, tiek į verslo klientų poreikius.
Daugiau nuotraukų (1)
Klientų aktyvumas
Pastaruoju metu pagrindiniai šalies bankai itin daug dėmesio skiria mobiliosios programėlės tobulinimui ir stebi, kaip didėja jos naudojimas.
Anot DNB banko Verslo plėtros tarnybos vadovo Tado Sudniaus, pristačius atnaujintą mobiliąją aplikaciją buvo planuojama, kad tai būsianti papildoma priemonė kasdieniams finansams valdyti. Vis dėlto bankas klydo.
„Praėjus metams matome, kad mobilioji aplikacija yra sparčiausiai besiplečiantis mūsų banko kanalas. Rugsėjo mėnesį užfiksavome rekordinį prisijungimų prie programėlės skaičių, o banko programėlę jau parsisiuntė per 50 tūkstančių klientų, iš kurių apie 80 procentų ją naudoja aktyviai“, – teigė T. Sudnius.
Anot jo, 90 procentų mobiliosios aplikacijos naudotojų yra privatūs klientai. Pristatydami programėlę banko atstovai planavo, kad ji daugiausia bus naudojama sąskaitos likučiui bei sąskaitų išrašams tikrinti ir papildys banką internete, kuris ir toliau išliks pagrindiniu kanalu paprastoms transakcijoms, pavyzdžiui, mokėjimams, atlikti. Tačiau T.Sudnius pastebėjo, kad vartotojų įpročiai keičiasi netgi greičiau nei planuota – programėlė vis dažniau naudojama ir mokėjimams inicijuoti.
SEB banko Elektroninės bankininkystės skyriaus direktorius Paulius Kriščiūnas taip pat pastebi, jog vis daugiau banko klientų įsitraukia į mobiliuosius sprendimus. Anot jo, pirmoji  interneto banko mobilioji aplikacija buvo pristatyta 2011-aisiais ir, atsižvelgiant į technologijų progresą, augančius klientų poreikius, ji nuolat tobulinama.
„Šiuo metu banko programėlę į savo išmaniuosius įrenginius iš viso yra atsisiuntę apie 175 tūkstančius mūsų banko klientų. Aktyviausi yra „Android“ įrenginių turėtojai – jie sudaro apie 60 procentų visų įsidiegusiųjų programėlę. Apie trečdalis vartotojų yra iOS įrenginių naudotojai, likusi dalis – „Windows“ įrenginių turėtojai. Dauguma programėlės naudotojų yra privatūs klientai“, – trumpai statistiką apibendrino P.Kriščiūnas.
Kalbant apie Baltijos šalis, SEB bankų statistika rodo, kad programėlės vartotojai Lietuvoje yra maždaug ketvirtadaliu pasyvesni negu Estijos vartotojai ir penktadaliu aktyvesni negu Latvijos vartotojai.
Vartotojų įpročiai keičiasi
DNB banko atstovas tvirtino, jog vartotojų įpročių pokytis nėra tik spėjimas. Metų pradžioje banko atlikta apklausa rodo, jog Lietuvos gyventojai, pradėję naudotis bankų programėlėmis išmaniajame telefone, 41 proc. rečiau tikrina sąskaitų likučius bankomate, 33 proc. rečiau naudojasi internetine bankininkyste kompiuteryje.
Dar ryškesnės tendencijos stebimos tokiose šalyse kaip JAV, Kanada. Jų tyrimai rodo, kad beveik pusė jaunų žmonių nuo 26 iki 34 metų dėl mobiliosios programėlės yra pasirengę keisti savo dabartinį finansinių paslaugų tiekėją.
Anot SEB banko atstovo, apie 30 proc. aktyvių SEB interneto banko vartotojų Lietuvoje bent kartą prisijungia prie banko paslaugų naudodami mobiliuosius įrenginius – išmaniuosius telefonus, planšetinius kompiuterius. Tačiau nemaža dalis jų prie interneto banko jungiasi naudodami mobiliųjų įrenginių interneto naršykles.
„Taip yra todėl, kad SEB banko interneto banko puslapis yra gerai pritaikytas įvairiems įrenginių ekranams, taigi dalis klientų interneto banką yra įpratę pasiekti šiuo būdu, net neturėdami specialios programėlės“, – priežastį paaiškino P.Kriščiūnas.
Mobiliosios bankininkystės ateitis
T.Sudnius teigia, jog patogus banko paslaugų pasiekiamumas mobiliuoju įrenginiu įgaus vis didesnės reikšmės renkantis banką kasdienėms finansinėms operacijoms,  ir tai įvyks netgi greičiau, nei manome šiandien.
Jam pritaria ir SEB banko atstovas P.Kriščiūnas. Jo teigimu,  vartotojų, besinaudojančių mobiliaisiais įrenginiais, Lietuvoje nuolat daugėja, o įvairių paslaugų teikėjai, taip pat ir bankai,  skuba šią progą  išnaudoti.
„Manome, kad globalios tendencijos kelti kuo daugiau banko paslaugų į mobiliąsias programėles Lietuvoje ir toliau spartės. Šiuo metu dar tikrai nėra išnaudotos visos galimybės – aktualios yra sutarčių sudarymo, konkrečių paslaugų įsigijimo mobiliaisiais įrenginiais funkcijos. Tam, žinoma, reikia ne tik didelio išmaniųjų įrenginių paplitimo, bet ir kitų sąlygų, pavyzdžiui, aktyvesnio mobiliojo elektroninio parašo naudojimo visuomenėje.
Mūsų manymu, finansų srityje ateityje labiausiai bus tobulinamos mobiliųjų mokėjimų funkcijos – tiek mokėjimų tarp asmenų, tiek atsiskaitymų prekybos vietose. Tai taps dar viena atsiskaitymo alternatyva mokėjimo kortelėms ir gryniesiems pinigams, kurių kiekis pamažu rinkoje turėtų vis mažėti“, – tvirtino banko atstovas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.