Abi anksčiau minėtos įmonės siūlo savitarnos principu veikiančią nuomą, kuria nesunkiai galima pasinaudoti tiesiog turint mobiliąją programėlę.
„CityBee“ šiuo metu Vilniaus mieste turi 150 automobilių ir 70 stotelių, kuriose vartotojas gali paimti ir palikti automobilį. Mobilioji programėlė suteikia galimybę vartotojui rezervuoti automobilį, jį atrakinti ir užrakinti.
Anot „CityBee“ rinkodaros vadovo Luko Ylos, komanda stengėsi kurti ne tik kuo paprastesnę paslaugą, bet ir programėlę: „Kurdami mobiliosios programėlės pirmąją versiją stengėmės neužsižaisti su papildomomis, perteklinėmis funkcijomis, norėjome, kad mobilioji programėlė atliktų pagrindines funkcijas, reikalingas norint naudotis paslauga. Matome, kad programėlė buvo teigiamai priimta vartotojų, taip pat iš jų sulaukėme pasiūlymų, kaip būtų galima programėlę patobulinti. Nuolatos atnaujiname mobiliąją programėlę ir ruošiame papildomas funkcijas.“
„Dropbyke“ įkūrėjas Aleksandras Švecovas teigia, kad žmonės nenori laukti taksi pusantros valandos, jie nori, kad vairuotojas atvažiuotų paimti per dešimt minučių. „Dropbyke“ pranašumas – klientams nereikia laukti netgi dešimties minučių, jie gali pasinaudoti paslauga iškart, jei šalia yra dviratis.
Nors įmonei dar reikia nueiti daug kelio, kad paslauga būtų visavertė ir visiems patogi, A. Švecovas teigia turintis idėjų: „Tai ne tik apie dviračius. Turėjome diskusijų, kad reikėtų suteikti žmonėms galimybę nuomotis elektrinius dviračius ar motorolerius. Kol kas esu įsitikinęs, kad reikia išbandyti verslo modelį, o tada jau galėsime plėstis.“
Anot jo, Vilnius pasirinktas dėl to, kad čia jau teikiama dviračių nuomos paslauga. Taip esą lengviau – žmonės jau yra girdėję, kad galima nuomotis dviratį, galbūt net pasinaudoję tokia galimybe. A.Švecovas įsitikinęs, kad oranžiniai dviračiai Vilniuje yra ne konkurentas, o partneris, kuris parengia žmones „Dropbyke“ paslaugai.
„Mes nekonkuruojame su oranžiniais dviračiais. Šeši tūkstančiai žmonių naudojasi šia paslauga ir tai yra tik vienas procentas miesto gyventojų. Nenorime konkuruoti dėl to vieno procento, kitiems žmonėms irgi reikia dviračio, tačiau dėl tam tikrų priežasčių jie jo išsinuomoti negali. Oranžiniai dviračiai yra tarsi viešasis transportas – beveik fiksuoti maršrutai, nes turi palikti dviratį būtinai vienoje ar kitoje vietoje. Mes esame labiau kaip taksi – tai suteikia daugiau laisvės“, – teigia jis.
Plečiantis paslaugai, dviračių turėtų atsirasti prie kiekvieno didesnio viešbučio, prekybos ar verslo centro.
Keičiasi vartotojų įpročiai
Anot L.Ylos, nuosavas automobilis yra vienas iš resursų, naudojamų netinkamai: „Pagalvokite, 90 procentų laiko automobilis stovi. Atvažiuojate į darbą, automobilis beveik visą darbo dieną stovi, vėliau grįžtate namo, automobilis taip pat stovi per naktį. Žmonėms iš tikrųjų nereikia nuosavo automobilio – reikia patogaus kelionės būdo iš taško A į tašką B. Šiandien didžiausią komfortą gali pasiūlyti nuosavas automobilis.“
Tačiau, L.Ylos teigimu, automobilio dalijimosi paslaugos suteikia galimybę naudotis automobiliu tiek, kiek jo reikia: 10 minučių, valandą, kelias valandas ar parą. Taip esą kai kurie Vilniaus gyventojai ne tik nusprendžia išlipti iš nuosavo automobilio ir naudotis „CityBee“ paslauga, bet ir atranda viešąjį transportą, jo galimybes.
„Automobilių dalijimosi paslaugos Vakarų Europoje ir JAV teikiamos 10–15 metų. Tai jau patikrintas ir efektyvus būdas miestuose mažinti automobilių srautą, spūstis ir papildyti viešojo transporto sistemą“, – sako L.Yla.
Per keletą mėnesių daugiau nei 30 dviračių Vilniuje pasiūliusio išsinuomoti „Dropbyke“ vadovas teigia, kad didėjant žmonių skaičiui esame priversti dar aktyviau galvoti apie dalijimosi ekonomiką.
„Yra tekę girdėti, kad Vokietijoje jauni žmonės, užuot pirkę naują automobilį, naudojasi „Uber“ paslaugomis. Mano svajonė, kad žmonės nepirktų dviračių ir naudotųsi mūsų paslaugomis. Kai kurie žmonės man jau yra sakę, kad jei pasiūlysime mėnesio ar metų narystę, greičiausiai nepirks dviračio. Taip patogiau. „Uber“ sako, kad tai yra tavo asmeninis vairuotojas, o mūsų noras, kad paslauga taptų asmeniniu dviračiu“, – teigia A.Švecovas.
Kodėl programėlė?
Paklaustas, kokioms verslo sritims tinkamiausi mobiliosios programėlės sprendimai, L.Yla buvo kategoriškas: „Nemanau, kad tai konkrečių verslo sričių klausimas. Tikrai negalima sakyti, kad įmonei X užtenka mobiliesiems įrenginiams pritaikyto sprendimo, o įmonei Y privalu turėti mobiliąją programėlę.
Verslininkai turėtų suprasti, kad paslaugos naudojimosi patirtis yra vienas iš kertinių aspektų, kuris arba leis augti, arba ribos augimą. Mobiliosios programėlės dabar veikia greičiau, sklandžiau ir leidžia sukurti vartotojui malonesnę, animacijos turtingesnę paslaugos naudojimosi patirtį nei tik mobile-friendly sprendimas.“
Jo nuomone, norint tinkamai pasirinkti pirmiausia reikia atsakyti sau į klausimą, kokią problemą siekiama išspręsti. „CityBee“ atveju naudojimasis paslauga yra pagrįstas mobiliąja programėle, tai pagrindinis vartotojo įrankis, todėl esą buvo nuspręsta kurti „iPhone“ ir „Android“ programėles, o siekiant patenkinti „Windows Phone“ rinką buvo sukurtas mobiliesiems telefonams pritaikytas rezervacijų puslapis, turintis tas pačias funkcijas kaip mobiliosios programėlės. Anot L.Ylos, išgryninus mobiliosios programėlės funkcijų strategiją bus kuriama ir „Windows Phone“ programėlė.
„Dropbyke“ vadovas pasidalijo svajonių programolės pavyzdžiu. Tokią komanda ir rengiasi sukurti: „Mano svajonių programėlė veiktų tokiu principu: vieną kartą parsisiuntei, prisiregistravai, užregistravai kortelę, ir viskas. Daugiau net telefono nereikėtų išsitraukti. Norime sukurti išmaniąją spyną, kuri atsirakintų ir leistų naudotis dviračiu būtent tada, kai prisiartini prie jo. Vėliau nieko daryti nereikėtų – nulipai nuo dviračio ir nuėjai. Spyna pastebėjo, kad šalia dviračio nebėra tavo telefono, ir užsirakino.“
