Jeigu žmogus yra mylimiausias Dievo kūrinys, tai elektroninė liturgija informacines technologijas įvaldžiusiam vienuoliui pranciškonui, Bernardinų bažnyčios klebonui Algirdui Malakauskiui yra nuostabus žmogaus kūrinys. Kunigas naudojasi elektronine Liturgijos valandų (brevijoriaus) versija. Stora popierinė kasdienė dvasininkų knyga telpa delno dydžio mobiliajame telefone.
Pasiūlė patys parapijiečiai
Nuo šiol Vilniaus šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje bus galima aukoti išmaniai: bažnyčia ir bendrovė „WoraPay“ pasirašė sutartį, pagal kurią visi bažnyčios lankytojai galės aukoti ne tik grynaisiais, bet ir telefonu.
Mobiliųjų atsiskaitymų sistemos kūrėjams „WoraPay“ įdiegus mobiliosios piniginės programą, parapijiečiams ir bažnyčios svečiams pakaks telefonu nuskenuoti specialų QR kodą ir pasirinkti norimą aukoti sumą.
Ši Bernardinų bažnyčios naujovė – pirmoji Lietuvoje. Bažnyčios klebonas A.Malakauskis pabrėžė, jog elektroninę piniginės aukos paslaugą sugalvojo ne jis pats, o jauni parapijiečiai.
„Norintys paaukoti žmonės ne visada su savimi turi grynųjų pinigų. Be to, šiuolaikiniai žmonės vis dažniau naudojasi išmaniaisiais telefonais ne tik skambindami, bet ir atlikdami kitas funkcijas. Todėl jau senokai svarstėme sudaryti galimybę aukoti telefonu. Žinoma, tokiu būdu aukoti prašome ne pamaldų ir ne šv. mišių metu, bet tikimės, kad toks aukojimo būdas bus patogus. Jis ypač patrauklus jauniems tikintiesiems“, – sakė Bernardinų bažnyčios klebonas.
Norint paaukoti telefonu, reikia telefone įsidiegti „WoraPay“ mobiliąją aplikaciją, skenuoti QR kodą ir pasirinkti, ką nori užsisakyti ir patvirtinti. Su mobiliąja pinigine galima paaukoti per 10 sekundžių.
Bernardinų bažnyčia taip pat pasirašė sutartį su „EVP International“. Šioje sąskaitoje turimais pinigais galės atsiskaityti naudotojai, įsidiegę savo išmaniajame telefone programą „ Paysera„. Ši mobilioji piniginė leis nuskenuoti interneto svetainėje esantį QR kodą, pagal kurį bus suformuota sąskaita, ir iškart sumokėti.
Liturginės valandos – telefone
„Naujo „i-Pad“ neturiu, bet man užtenka ir išmaniojo „Samsung“ telefono. Jame telpa liturginis kalendorius, pamokslų apmatai, dienotvarkė. Neatsisakau ir popierinių knygų, užrašų. Bet telefonas, aišku, patogesnė informacijos saugykla“, – sakė IT technologijas neblogai įvaldęs kunigas A.Malakauskis.
Jo išmaniajame telefone telpa Liturginių valandų knyga, kitaip tariant, brevijorius, būtina parankinė dvasininko knyga.
„Čia surašytos dienos rytinės, vakarinės maldos, psalmės. Kiekvienai dienai skiriamos skirtingos psalmės. Tereikia paspausti tą dieną žyminčią nuorodą ir atsiveria reikiama psalmė. Tai ypač patogu keliaujantiems kunigams“, – aiškino A.Malakauskis.
Brolis pranciškonas daug keliauja ir Vakarų šalyse matė, kaip kunigai, laikydami pamaldas, mikliai naudojasi planšetiniais kompiuteriais ar kitais šiuolaikiškais IT įrenginiais.
Internete yra vietos ir senukams
Tačiau ar konservatyvioje Lietuvoje nepasigirsta vyresnio amžiaus kunigų priekaištų, kad elektroninės įmantrybės yra vos ne nelabojo išmonė, griaunanti daugiau kaip per tūkstantmetį susiklosčiusius liturginių apeigų papročius?
„Neteko tokių priekaištų girdėti. Atvirkščiai. Buvo toks atvejis, kai vienas 80 metų perkopęs Telšių parapijos kunigas man pasiguodė: va, prapuolė internetas, negaliu dirbti“, – pasakojo A.Malakauskis.
Jo manymu, konservatyvumas nėra išskirtinė dvasininkų savybė. Juk daugelis pasauliečių amerikiečių XX amžiaus pradžioje abejojo, ar automobiliai turi ateitį, manyta, kad jie niekada nepranoks arklių.
Skelbimų lenta tuštėja
Vilniaus bernardinų bažnyčios „materialioji“ skelbimų lenta vis tuštesnė – išmanus ne tik šios bažnyčios klebonas, bet ir parapijiečiai. Skelbimus apie pamaldas, renginius jie sužino internetu, sukurta bažnyčios paskyra „Facebook“.
IT naujovės veržliai skverbiasi į šimtmečius skaičiuojančios bažnyčios vidų. Gal jau netoli laikais, kai išpažintį bus galima atlikti išmaniuoju telefonu ir gauti virtualią komuniją aplikacijos pavidalu? Tokių diskusijų būta ir tarp dvasininkų. Virtualiųjų sakramentų šalininkai teigė, kad tokiu būdu, anonimiškai, išpažinti nuodėmes ryžtųsi daugiau tikinčiųjų.
Tokia idėjai kunigas A.Malakauskis nepritarė.
„Išpažintis yra labai asmeniškas dalykas, kuriam būtinas tiesioginis tikinčiojo santykis su kunigu. Reikalaujama griežtai saugoti išpažinties paslaptį, o esant tokioms išsivysčiusioms elektroninio sekimo technologijoms tai neįmanoma“, – tikino dvasininkas.
Mokslas ir religija susidraugavo
Taigi IT sutaikė mokslą ir religiją, atradėjai jau nebekepinami ant laužo, mokslininkai nebedrabsto purvais Bažnyčios, vadindami ją tamsybininkų irštva. Prie katalikų pasaulio modernėjimo daug prisidėjo išmaniąsias technologijas plačiai naudojantis ir populiarinantis popiežius Pranciškus.
Jis socialiniame tinkle „Twitter“ subūrė daugmilijoninę sekėjų grupę.
Vilniečiui pranciškonui A.Malakauskiui popiežiaus Pranciškaus požiūris į IT yra sektinas pavyzdys.
Bet, kaip ir popiežius, vilnietis kunigas ragina nepaversti elektronikos įrenginių stabais ir aklai nesivaikyti naujovių.
„Išmanieji įrenginiai yra tik patogūs įrankiai, niekas daugiau“, – pabrėžė A.Malakauskis.
Elektroninės technologijos ne tik supaprastino kunigams ganytojišką veiklą, bet kartais tampa ir trukdžiais.
„Būna, kad mobilieji telefonai sučirškia šv. mišių metu. Labai nejauku, kai taip nutinka susirinkus giminei per laidotuvių mišias. Neretai kunigui prieš pamaldas, kaip teatre prieš spektaklį, tenka priminti, kad pritildytų ar išjungtų telefonus“, – šypsodamasis sakė dvasininkas.
E. pragaro vartai nenugalės
Tačiau ar virtualioji Bažnyčia, jei tokia atsiras, kompiuterio ar mobiliojo telefono ekrane ėmusi siūlyti e. sakramentus, e. atgailą ir nuodemiuatleidimas.lt paslaugas, neužgoš tos šventyklos, kurią be jokio išmaniojo įrenginio pastatė Jėzus Kristus?
„Nebijau, kad taip atsitiks. Nesvarbu, kiek tobulėtų išmaniosios nuotolinio bendravimo technologijos, niekas nepakeis tiesioginio žmogaus kontakto su kitu žmogumi. Neseniai buvo nuogąstauta, kad išnyks popierinės knygos. Bet pastaruoju metu jų paklausa net padidėjo. Kompiuteris gali padėti žmogui tikėjimo dalykuose. Tarkime, tinklalapyje klauskkunigo.lt galima gauti dvasininko patarimų dorovės, bažnytinės teisės klausimais. Į klausimus yra atsakinėjęs net buvęs Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Tačiau visada buvo ir bus geriausia bendrauti su Dievu tikroje, o ne virtualioje bažnyčioje“, – įsitikinęs Bernardinų bažnyčios klebonas A.Malakauskis.
Taigi ant Uolos pastatytos Bažnyčios jokie elektroninio pragaro vartai nenugalės.
