Rugpjūčio mėnesio duomenimis, perkopti milijardo JAV dolerių vertės ribą pavyko 115 komandų visame pasaulyje. O penkios iš jų įveikė ir 15 milijardų JAV dolerių ribą – šiuo metu į jas žiūri visas pasaulis. Kas jos?
Agresyvus milžinas „Uber“
Po 7 investicinių etapų transporto startuolio „Uber“ vertė siekia 50 milijardų, į įmonę jau investuota per 5,6 mlrd. JAV dolerių.
Įmonės veikla prasidėjo San Fransiske, kur vairuotojams buvo suteikta galimybė užsidirbti papildomų pajamų išvežiojant keleivius. Nuo kiekvienos kelionės „Uber“ atsiriekia 20 procentų pajamų.
Verslo modeliui pasiteisinus, vos per penkerius metus įmonė išsiplėtė į 270 didžiausių pasaulio miestų. Taksi vairuotojai, bijodami konkurencijos, rengia masinius mitingus visame pasaulyje, vyriausybės svarsto galimybę reguliuoti „Uber“ veiklą, kai kurios jų šią paslaugą netgi uždraudė. Pavyzdžiui, „Uber“ uždrausta teikti paslaugas kai kuriose Indijos teritorijose, Kinijoje, Tailande, taip pat Nevados valstijoje (JAV). Visai neseniai po masinių protestų įmonei buvo uždrausta veikti ir Prancūzijoje.
Tačiau „Uber“ – ne tik taksi. Kompanija siūlo ir maisto išvežiojimo paslaugą „UberFRESH“ kai kuriuose JAV miestuose, taip pat Barselonoje. Pasinaudoję „UberBOAT“ galimybėmis pasiplaukiosite „Beneteau“ laiveliais Stambule.
Į „Uber“ žiūrima pagarbiai, tačiau išlaikant atstumą. Visame pasaulyje vykstantys teismų procesai, kuriais bandoma uždrausti paslaugą ar bent ją apriboti, gali nulemti tolimesnę įmonės sėkmę.
Kinijos „Apple“ – „Xiaomi“
Nėra daug įmonių, kurios galėtų sėkmingai varžytis su šiuo Kinijos startuoliu. Per ketverius metus „Xiaomi“ tapo didžiausiu išmaniųjų telefonų pardavėju Kinijoje, o 2014-ųjų pabaigoje, sulaukusi didesnės nei milijardo JAV dolerių investicijos, įmonė laikinai buvo tapusi vertingiausiu pasaulio startuoliu – visa jos vertė siekė 46 mlrd. JAV dolerių.
„Xiaomi“ telefonų paslaptis – lengva naršyti socialiniuose tinkluose, technologine pažanga neatsilieka nuo geriausiųjų pasaulyje, tačiau siūloma itin žema kaina. Įmonė klientų pasitikėjimą užsitarnavo ir nuolatiniais programinės įrangos atnaujinimais, atsižvelgdami į pirkėjų išsakytus komentarus internete.
„Xiaomi“ savęs nevadina išmaniųjų telefonų gamintoju, veikiau – elektronine parduotuve. Viena iš žemos kainos paslapčių ir yra ta, kad didžioji dalis telefonų parduodama būtent internetu, ne fizinėse parduotuvėse.
Kai kurie modeliai savo išvaizda ir galimybėmis yra labai panašūs į „Apple“. Maža to, „Xiaomi“ vadovas Jun Lei savo charizmatiškumu dažnai lyginamas su garsiuoju Steve'u Jobsu.
Pasaulis laukia įmonės plėtros į rinkas už Kinijos ribų. Tam įmonė ruošiasi jau pakankamai ilgai. Jei pavyks, neabejojama, įmonė grįš į vertingiausio startuolio pasaulyje poziciją.
„AirBnb“ – atkaklūs talentai
Daugiau nei 25 milijardais JAV dolerių vertinamas startuolis puikuojasi trečioje vertingiausiųjų vietoje.
Idėja paprastiems žmonėms siūlyti apgyvendinimo paslaugas kilo Brianui Chesky ir Joe Gebbia. Jie 2007-aisiais vienai nakčiai išnuomojo pripučiamą čiužinį savo nuomojamame bute tam, kad galėtų susimokėti už nuomą. Deja, ne viskas po to buvo rožėmis klota.
Daugybė investuotojų atmetė „AirBnb“ idėją kaip nepatrauklią, net investicinio fondo „Y Combinator“ įkūrėjas Paulas Grahamas pavadino projektą absurdišku. Visgi jis priėmė „AirBnb“ komandos narius į fondo inkubatorių, nes jam patiko žmonės, slypintys už idėjos.
Po lėtos pradžios „AirBnb“ tapo nuomos milžinu visame pasaulyje. Portale galima užsisakyti kone viską: nuo medžio namelių Kalifornijoje iki 18-ojo amžiaus malūnų Prancūzijoje.
Visgi ir šis startuolis turi problemų. Viešbučių savininkai nėra patenkinti tokiu „AirBnb“ populiarumu, todėl bando apsunkinti įkūrėjų gyvenimą naujais reguliavimais. Jų teigimu, projektas kelia grėsmę visuomenės saugumui. Be to, spėjama, kad net trys iš keturių „AirBnb“ platformoje vykstančių nuomos sandorių yra nelegalūs, už juos nėra sumokami mokesčiai.
„Blogiukų“ siaubas „Palantir“
Anot „Wall Street Journal“, ketvirtoje vertingiausių startuolių vietoje šiuo metu šlove mėgaujasi „Palantir“. Startuolio vertė – 20 milijardų JAV dolerių.
Pradedančiosios įmonės veikla, švelniai sakant, neįprasta. Pasitelkdami savo technologijas, įkūrėjai padėjo sugauti buvusį „Al Qaeda“ teroristų lyderį Osamą bin Ladeną. Analizuodami ir susiedami daugybę duomenų apie asmenis, susiedami juos vienus su kitais, įkūrėjai iš esmės gali aptikti bet kurį pasaulio žmogų, kad ir kur jis bebūtų.
Įkūrėjai Joe Lonsdale'as ir Peteris Thielas savo technologiją pradėjo taikyti praėjusio dešimtmečio pradžioje, sekdami neteisėtas pinigų perlaidas internetinių mokėjimų platformoje „PayPal“. 2004-aisiais jie įkūrė „Palantir“ ir sėkmingai veikia iki šiol.
Geriausi įmonės klientai – JAV Gynybos departamentas bei FTB, CŽV, NSA.
Užtenka tik akimirkos: „Snapchat“
„Snapchat“ mobilioji programėlė atkreipė didžiųjų žiniasklaidos priemonių dėmesį, kai jos vadovas Evanas Spiegelis atmetė „Facebook“ pasiūlymą parduoti savo kūrinį už 3 milijardus JAV dolerių. Tuo metu daug kas tai vadino klaida. Dabar šios programėlės vertė – 16 milijardų JAV dolerių.
„Snapchat“ vartotojų bazė sparčiai auga, o didžiąją dalį jų sudaro paaugliai, kasdien šiai programėlei skiriantys nemažą dalį savo laiko. Mobiliosios aplikacijos ypatumas – ji gali privačiai su keliais asmenimis dalintis nuotraukomis, kurios po kelių akimirkų pranyksta. Amžiams.
Tiesa, neseniai „Snapchat“ paskelbė leisianti pakartoti anksčiau siųstas žinutes – už tam tikrą mokestį, žinoma.
Daugiau nei 100 milijonų vartotojų kasdien išsiunčia daugiau nei 400 milijonų nuotraukų. Įmonė bando pasiūlyti rinkai ir kitų paslaugų, pavyzdžiui, mobiliųjų apmokėjimų programėlę „Snapcash“.
Didžiausias įmonės galvos skausmas – kaip neprarandant auditorijos uždirbti pinigų.
