Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) atsidūrė pato situacijoje: šiuo metu naudojama „WiMAX“ technologija nepasiteisino, tad, siekiant užtikrinti veiklos tęstinumą, planuojama ją keisti 4G LTE ryšiu.
Šis žingsnis atrodo suprantamas, bet iškyla nauja dilema – LTE ryšiu bus galima teikti ne tik mobiliojo interneto, bet ir balso telefonijos, SMS paslaugas. Taigi, norėdama ar nenorėdama, įmonė tampa ketvirtuoju operatoriumi.
R.Šalaševičius teigia, kad tokia „natūrali įvykių seka“ valstybės valdomai įmonei gali nemaloniai atsirūgti.
Teks griebtis desperatiškų veiksmų
Lyginant didžiųjų operatorių pajamas, nuo 2009 metų šalies mobiliojo ryšio rinka susitraukė apie 29 proc., bet pastaruoju metu juntamas atsigavimas. Net atmetus įrangos pardavimus, operatorių pajamos du ketvirčius iš eilės auga.
Nepaisant intensyvios konkurencijos, „Bitės“, „Omnitel“ ir „Tele2“ turimos rinkos dalys yra stabilios, o pervilioti konkurentų klientus įmonėms nėra lengva. Taigi Telecentro užmojai spraustis į šią rinką skamba lyg utopija.
„Mes, kaip analitikai, didelio pagrindo tame nematome, – teigė R.Šalaševičius. – Vienintelė galima jų strategija pritraukti vartotojus – žema kaina. „Tele2“ yra šios srities lyderis, taigi galima tikėtis įvairių neracionalių veiksmų.“
Kainos mažės, pasirinkimas didės – kas čia tokio blogo? R.Šalaševičius ironiškai užsiminė, kad ir „Air Lituanica“ vartotojus džiugino: atsirado galimybė nuskristi patogiau, pigiau.
„Vienas iš galimų scenarijų – jie suinvestuos, tarkim, 50–100 mln. eurų į tinklą, įrangą. Tuomet, turėdami tinklą ir neturėdami abonentų, nuspręs siūlyti paslaugas pigiai. Juk 2 eurai geriau nei nulis eurų. Žodžiu, jei jau aš degu, padarysiu, kad ir kiti degtų. Toks neracionalus, desperatiškas žingsnis“, – aiškino jis.
Logiškesnis sprendimas Telecentrui, anot jo, būtų tapti infrastruktūros tiekėju, pavyzdžiui, pastatyti bokštus su ar be įrangos vietovėse, kuriose esami ryšio tiekėjai to neturi, ir juos nuomoti.
Sugebėjimų neįrodė
Iki šiol konkuruoti mobiliojo interneto rinkoje Telecentrui nebuvo lengva: per septynerius veiklos metus „Mezon“ pritraukė vos 54 tūkst. klientų (palyginimui, trys didieji operatoriai turi po daugiau nei milijoną aktyvių SIM kortelių). Investicijos į „WiMAX“ tinklą, „Civitta“ vertinimu, siekė apie 70 mln. litų. Maždaug tiek gauta ir pajamų. Žodžiu, smagiai patrypčiojo vietoje.
Konsultacijų paslaugų įmonė pastebi, kad valstybė į rinką, kurioje konkuruoja privatus sektorius, galėtų eiti dėl keturių priežasčių: esami rinkos dalyviai teikia nekokybiškas paslaugas; siūlo nekonkurencingas kainas; nesugeba įgyvendinti ES įsipareigojimų; arba valstybė turi turtą, kurį naudinga panaudoti siekiant užsidirbti.
Pasak R.Šalaševičiaus, nei vienas iš šių argumentų Telecentrui netinka.
Laukia paaiškinimų
Rinkos dalyviams didžiausią nerimą kelia tai, kad Telecentras būtų netipinis rinkos žaidėjas – ši įmonė pavaldi Susisiekimo ministerijai, kuri yra atsakinga už šalies ryšių sektorių.
„Šios žinios sukėlė didelius nuogąstavimus iš mūsų pusės, nes pasigendame informacijos apie ekonominį tokio sprendimo pagrįstumą. Yra rizika, kad šio operatoriaus atėjimas nebūtų naudingas vartotojams, nes tai iškreiptų konkurencingą rinką. Mes laikomės nuomonės, kad valstybė neturėtų kurti verslų konkurencinguose sektoriuose ir konkuruoti su privačiu verslu“, – teigė asociacijos „Infobalt“ vykdomasis direktorius Paulius Vertelka.
Kaip bus užtikrinama, kad Telecentras neturėtų išskirtinių sąlygų? Kokia valstybės strategija ir tikslai? Kokią naudą tai suteiktų visuomenei ir koks šio plano ekonominis pagrįstumas? Tokius klausimus „Infobalt“ pateikė rašte, kurio kopijos rugpjūčio 20 d. buvo išsiųstos į Prezidentūrą, Vyriausybę, Susisiekimo ir Ūkio ministerijas, Ryšių reguliavimo tarnybą.
