Paprastai po tokiomis nuotraukomis atsiranda komentatorių, primenančių, kad tokių duomenų viešinti nevalia ir kad jau koks nors piktadarys, matyt, pasiėmė kelis greituosius kreditus ne savo vardu. Kaip yra iš tikrųjų? Ar iš tiesų Lietuvoje taip lengva pasiimti greitąjį kreditą ir pavogti kito žmogaus tapatybę?
Rizika yra
Anot kreditų biuro „Creditinfo“ generalinio direktoriaus Andriaus Bogdanovičiaus, Lietuvoje mažai žinomas „tapatybės vagystės“ terminas. Kol kas tokių nusikaltimų mastai mūsų šalyje yra kur kas mažesni nei JAV – ten tapatybė pavagiama kas keletą minučių. Tačiau tokių atvejų yra.
„Tapatybės vagių tikslas yra pasinaudoti kitų asmenų prisijungimo vardais, slaptažodžiais, tapatybės dokumentais ir, apsimetant jų savininkais, gauti paslaugą. Tai reiškia, kad finansiniai įsipareigojimai atsiranda kitam asmeniui.
Pavyzdžiui, suklastojus asmens dokumentą, telekomunikacijų salone kito asmens vardu siekiama pasiimti išmanųjį telefoną, prekybos salone – įsigyti buitinę techniką lizingu“, – teigė A.Bogdanovičius.
Palankios sąlygos kilti šiam nusikaltimui esą yra šeimoje. Šeimos nariai ir kiti kartu gyvenantys asmenys žino, kur guli kito asmens prisijungimo prie elektroninės bankininkystės kodai, asmens tapatybės dokumentai, todėl apsimesti kitu asmeniu jiems paprasčiau.
Kita reali galimybė susidurti su tapatybės vagimis yra vadinamieji „phishing“ el. laiškai. Sukčiai sukuria puslapį, panašų į el. bankininkystės. Vartotojui suvedus prisijungimo kodus tokiame puslapyje ir nepranešus apie tai laiku bankui ir policijai, sukčiai gali ne tik prisijungti prie asmens el. bankininkystės, tačiau ir pasinaudoti el. bankininkyste kaip raktu tapatybės patvirtinimui kitose įstaigose.
Panikuoti neverta
Turėdami tik asmens kodą sukčiai negalės pasiimti greitojo kredito ar lizingo elektroniniu būdu, tam jiems būtinas prisijungimas prie el. bankininkystės sistemos. Bet jei savo prisijungimus prie elektroninės bankininkystės laikote kartu su asmens dokumentais – bravo: rizika, kad jūsų tapatybė bus pavogta, išauga.
Anot A.Bogdanovičiaus, nuo tapatybės vagysčių nukenčia tiek gyventojai, kurių vardu sudaromas apgaulingas sandoris, tiek verslas, kuriam vėliau tenka išieškoti žalą iš kaltininko arba nurašyti skolą į nuostolius:
„Verslas kiekvieną dieną susiduria su rizika, kad kreipęsis asmuo nėra tas, kuo tariamai dedasi. Todėl verslas investuoja į pažangius sprendimus, skirtus apsaugoti nuo nuostolių ir vartotojus, ir save. Ir tai duoda rezultatų – atvejai identifikuojami, o apsimesti kitų asmeniu darosi vis sunkiau.“
Rinkos iniciatyva buvo sukurtas nemokamas įrankis – „Nenoriu greito kredito“ registras. Be to, vis daugiau gyventojų nori apsisaugoti nuo rizikų keliuose sektoriuose, todėl renkasi paslaugą „Apsaugok savo tapatybę“. Šiuo metu greito kredito nenori kiek daugiau nei 12,5 tūkstančio šalies gyventojų. Dar kiek daugiau nei 2 tūkstančiai lietuvių naudojasi visapusiška tapatybės paslauga.
Tai daugiau sektorių apimanti paslauga. Bankai, lizingai, vartojimo kredito, telekomunikacijų, smulkiųjų vartojimo kredito ir kitos įmonės, vertindamos asmens mokumą, jo kreditingumo profilyje mato specialų įrašą, todėl, jei paslauga aktyvi, neteikia paslaugų. Prieš kreipiantis į minėtas įstaigas paslaugą galima lengvai išjungti, o vėliau vėl įjungti.
„Creditinfo“ generalinis direktorius rekomenduoja gyventojams saugoti savo asmens dokumentus, asmens kodus, el. bankininkystės kodus, užsisakyti tapatybės apsaugai skirtus sprendimus. Praradus asmens dokumentą rekomenduojama pranešti apie tai kreditų biurui, taip pat reguliariai pasidomėti savo kredito istorija. Jei pastebite jums nežinomų įrašų – aktyvių finansinių įsipareigojimų, pradelstų skolų – gali būti, kad jūsų duomenimis kažkas pasinaudojo.
