Antradienio rytą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje pristatyta nauja SODROS paslauga gyventojams ir draudėjams. Pavadinta asmeniniu patarėju, kuris patogiausiu būdu praneš jums visą svarbiausią informaciją ir patars, kaip elgtis įvairiose situacijose, ji lyg ir rodo, kad elektroninė valdžia Lietuvoje artėja prie gyventojų. Pamėginome patys prisijungti ir išsiaiškinti, ar išties toji informacija bus pateikiama taip jau aiškiai ir suprantamai, o vidutinis šalies pensininkas sugebės prie šios sistemos bent jau prisijungti.
Paslauga
Paslaugos idėja aiški, suprantama ir išties labai naudinga. Asmeninis gyventojo ir draudėjo patarėjas jums patogiausiu būdu – SMS žinute, elektroniniu laišku, pranešimu SODROS elektroninėje sistemoje ir t.t. – praneš visą jam svarbią informaciją: nurodys, kaip elgtis įvairiose situacijose (pavyzdžiui, kada ir kokį prašymą pateikti dėl ligos pašalpos), informuos apie SODROS sprendimus (pavyzdžiui, išmokos paskyrimą), praneš asmeniui aktualius teisės aktų pakeitimus, primins, kokias įmokas ir kada reikia sumokėti.
„Išmanioji SODRA padės gyventojams ir verslui taupyti laiką bei pinigus, nebereikės skambinti ar eiti į SODROS skyrių – visa reikiama informacija bus pateikta aiškiai ir iš anksto. Prireikus išsamesnės konsultacijos, vartotojas galės ją gauti realiu laiku internetu ar telefonu, o naujausios technologijos, tokios kaip balso atpažinimo sistema, leis saugiai teikti asmeninę informaciją telefonu“, – rašoma SODRA portale.
Išmaniosios SODROS paslaugas galima užsisakyti užėjus į savo SODROS skyrių ar tiesiog užsukus į svetainę SODRA.lt. Ši dalis gana paprasta, o pirmasis SODROS svetainės puslapis atrodo gana šiuolaikiškai ir intuityviai – didžiuliai mygtukai su aiškiais užrašais, labai paprastai leidžiančiais pasirinkti tai, kas domina, jau primena ne valstybinės įstaigos, o kokio komercinio startuolio darbą (tai išties pagyrimas).
Prisijungimo įspūdžiai
Prisijungiu prie sistemos dešiniame viršutiniame kampe pasirinkęs „GYVENTOJUI“. Prisijungimo metodų daugybė – per elektroninės bankininkystės sistemas, elektroniniu parašu (kurio gyventojai nenaudoja ir, drįstume teigti, nenaudos, nes tai taip komplikuota, kad velnias koją nusilaužtų), mobiliuoju parašu (kurį netrukus teks naudoti visiems ir tai gana paprasta), per elektroninės valdžios vartus ir t.t.
Prisijungiu banko kortele. Iškart atsiveria SODROS prijungimo puslapis ir iškart nuvilia. Vėl ta pati valdiška svetainės forma – daugybė smulkių tekstinių nuorodų, jokio grafinio paaiškinimo ir viskas gūdžiai nesuprantama.
Gerai, pirmiausia matau žinutes ir vieną, nuo kažkokio man nežinomo EGAS jau esu gavęs. Atidarau ją (spėju, kai kuriems visai neįgudusiems vartotojams ir tai jau gali kelti tam tikrą sumaištį).
„Sveikiname prisijungus prie EGAS portalo. Pirmiausia pasirinkite „Nustatymai“, užpildykite atsiradusio lango laukus savo duomenimis ir spauskite mygtuką „išsaugoti“. Visą informaciją apie EGAS galimybes rasite „Naudotojo vadove“ paspaudę mygtuką „Pagalba“.“
Aha, paprasta. Tuoj rasiu „Nustatymai“… Tuoj… Tuoj…
Tai, va, gerbiamieji – nuorodos „Nustatymai“ ieškojau keletą minučių. Tiek to, kad toks logiškai privalomas žingsnis, pirmą kartą prisijungus surašyti savo duomenis kažkodėl neatsivėrė iškart pirmą kartą prisijungus. Negana to, nuoroda „Nustatymai“ paslėpta tarp kitų nuorodų kairėje lango pusėje visiškai, neišsiskiria nei šriftu, nei kokiu simboliuku. Tos nuorodos išdėstytos be jokios įžvelgiamos logikos, o jau intuityvumo tiek, kiek 1999 m. kurtuose interneto portaluose.
Gana įprasta lietuviškos e.valdžios svetainėms. Tačiau po to nereikia stebėtis, kad jomis beveik niekas nesinaudoja.
Žodžiu, nustatymus radau. Ten iškart įrašytas mano vardas, SODROS pažymėjimo numeris ir asmens kodas. Visa kita privalau užpildyti pats. Lyg ir nieko tokio, bet vis tiek nesuprantama, kodėl niekas nesimoko iš normalių užsienio svetainių ir neracionalizuoja beprasmių duomenų rinkimo.
Kam, pavyzdžiui, du kartus reikia nurodyti savo telefono numerį ir el. paštą? Gal kam nors tai būtina, bet juk galima pirmiausia siūlyti racionaliausią įprastą formą su galimybe pasirinkti kitą variantą?
Surinkęs viską spaudžiu „Išsaugoti“. Ne, pasirodo, reikia ir savo adresą bei sąskaitas surinkti. Tai kodėl mygtukas „išsaugoti“ įrengtas virš jų? Kodėl renkant adresą nepakanka įrašyti gatvės ir miesto, o dar reikia pasirinkti savivaldybę ir, tai jau visai cirkas, nurodyti vietovės tipą? Lyg adresas Vilniuje galėtų būti Visagino savivaldybėje ir gal dar viensėdyje?
Galiausiai prisijungti vis dėlto pavyko. Lyg ir. Kokio nors suprantamo atsakymo ar „išsaugoti“ tikrai suveikė, taip ir neišvydau.
Kadangi jokių paslaugų iš SODROS neužsakinėjau, mano paskyra, kaip ir priklauso, buvo faktiškai tuščia, tik galimai atstovaujamų asmenų sąraše vaikų vardai. Todėl išbandyti veikiančių išmaniosios SODRA funkcijų negalėjau. Tiesa, susisiekusi darbuotoja užtikrino, kad netrukus tikrai galėsiu.
Neišbandytos išmaniosios funkcijos
Nekreipiant dėmesio į ne pačią moderniausią vartotojo sąsają ir ne patį intuityviausią prisiregistravimo procesą, išmanioji SODRA jau veikia, galima užmegzti internetu pokalbį su konsultantais, tad tie, kuriems reikia kokių nors paslaugų (pavyzdžiai, iliustracijose), išties turi galimybę jas gauti nepakilę nuo kompiuterio.
Programėlės išmaniesiems telefonams kol kas nėra (ji lyg ir sukurta, bet „Google Play“ parduotuvėje neaptinkama, tad nėra apie ką kalbėti), bet tai šiuo atveju nėra labai svarbu.
Kiek keistesnė pristatyta galimybė „Telefonu gauti asmeninę informaciją atpažinus balsą“. Žmogus galės palikti savo balso pavyzdį SODROS skyriuje ir vėliau jam paskambinus sistema pati nustatys, kad skambina būtent tas žmogus. Nustatymas vykdomas pagal frazę (žmogus sako tą patį, ką įrašė skyriuje) arba laisvu būdu.
Čia iškart kyla du klausimai – kam to reikia ir ar tai išvis gali būti saugu? Močiutės kalėjimų gyventojus palaiko savo anūkais, o sistema tikrai neatskirs balso įrašo nuo „gyvo“. Be to, juk žmogui suteikiamas identifikavimo kodas, tad kam ta keistenybė su balsu? Taip, tai galima patogi ateities funkcija, tačiau šiuo metu jos įdiegimas verčia daugiau mąstyti apie lėšų panaudojimą, o ne būtinos funkcijos kūrimą. Nors, galimybės įdiegimas nėra blogai – aptikus visas praktinio panaudojimo problemas gal iš to kas nors ir bus.
Brangioji mūsų elektroninė valdžia
Beje, dėl lėšų. Bendra šio projekto vertė siekia 3,9 mln. eurų. Vykdytas jis įgyvendinant Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės lėšomis finansuojamą priemonę „Elekroninės valdžios vartai“. 2010 m. pradėtam projektui iš viso skirta beveik 60 mln. eurų.
Nors verslas ir valdininkai šiais sprendimais išties aktyviai naudojasi ir įpratę netgi yra patenkinti, labai norisi tikėti, kad panaudojant visus tuos pinigus vis dėlto galiausiai atsiras bent keli eurai vartotojų sąsajos dizainui. Kad naudotis sukurtu produktu žmonės dar ir norėtų.
