LRTC šiuo metu siūlo mobilųjį internetą „Mezon“. Tačiau greitai numatoma keisti naudojamą technologiją: vietoj „WiMax“ pereiti prie mobiliojo ryšio operatorių naudojamos LTE.
Įmonės komunikacijos vadovė Vaida Burvienė patvirtino, kad bendrovės valdyba yra pritarusi techninės platformos migravimui į LTE, o šiais metais nupirkta LTE technologijos tinklo įranga ir aptarnavimo paslaugos.
Sklinda mažais atstumais
Šiuo metu LTE ryšiu operatoriai perduoda tik mobiliuosius duomenis, o skambinant telefonas persijungia į 3G ar GSM tinklą.
Tačiau jau sukurta „VoLTE“ technologija, leidžianti skambinti LTE tinkle, o po poros metų balso perdavimas per LTE bus kasdienybė.
Tad „Mezon“ nesunkiai galėtų tapti ketvirtuoju mobiliojo ryšio operatoriumi Lietuvoje.
Tačiau LRTC turi leidimus teikti paslaugas aukšto dažnio (tarp 2,3–2,6 GHz ir 3,4–3,7 GHz) radijo ryšio juostose, kurios yra netinkamos didelei teritorijai apimti – signalas sklinda geriausiu atveju kelis kilometrus nuo stoties.
Didelę teritoriją operatoriai apima naudodami keliskart žemesnį dažnį. Pavyzdžiui, pokalbiams ir SMS skirtas GSM ryšys Lietuvoje veikia 900 MHz dažnių juostoje (tokia stotis veikia 10–20 kilometrų spinduliu).
Artėja naujas aukcionas
Bet trims didiesiems mobiliojo ryšio operatoriams suteikti leidimai naudoti 900 MHz ir 1,8 GHz radijo dažnių juostas 2017-ųjų spalį nustos galioti. Ryšių reguliavimo tarnyba žada naujo aukciono laiką ir sąlygas su rinkos dalyviais aptarti rugsėjo mėnesį.
Šiame aukcione neatmeta galimybės dalyvauti ir LRTC. Tai rinkos dalyviams kelia nerimą: dažnių užtenka trims, tad jų netekusios įmonės lauktų rimtos bėdos.
„Tai yra pagrindiniai operatorių naudojami dažniai. Šiandien jais perduodami visi balso skambučiai – maždaug 60 proc. visos tinklo apkrovos.
Ateityje jie taip pat bus vis plačiau naudojami 4G ir 4G+ ryšiui perduoti. Nustojus galioti leidimams milijonai klientų paprasčiausiai liktų be ryšio ir telefonais galėtų nebent fotografuoti ar pasitikrinti laiką“, – sakė „Tele2“ atstovas Andrius Baranauskas.
Tokio leidimo netekęs operatorius, ko gero, būtų priverstas naudotis konkurentų tinklu arba liktų išstumtas iš rinkos.
Anot „Omnitel“ atstovo Mindaugo Snicoriaus, tokiems pokyčiams pasiruošti reikėtų nemažai laiko.
„Netgi ir blogiausiu atveju – jei kuris nors iš dabar veikiančių operatorių nelaimėtų aukciono, – dveji metai yra labai trumpas, bet teoriškai tinkamas laikotarpis, per kurį galima užtikrinti veiklos tęstinumą ir išsaugoti bent dalį klientų. Per vienus metus to padaryti neįmanoma“, – sakė M.Snicorius.
Iš kur gaus pinigų?
Neoficialiomis žiniomis, leidimai naudoti 900 MHz bei 1,8 GHz dažnių juostas kiekvienam rinkos dalyviui gali atsieiti po maždaug 8 mln. eurų.
Didiesiems operatoriams sukrapštyti tokią sumą neturėtų kilti problemų, bet iš kur tiek pinigų gautų LRTC? Valstybės valdoma bendrovė tik pernai išsikapstė iš nuostolių liūno, o pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 135 tūkst. eurų.
„Manau, kad vienintelė galimybė Lietuvoje atsirasti ketvirtam operatoriui – neskaidrus kelias, politinė parama ir pinigai. Norint gauti licencijas teisėtai reikia labai daug pinigų“, – tvirtino bendrovės „Bitė Lietuva“ vadovas Fredas Hrenchukas.
Tačiau LRTC atstovė V.Burvienė tikino, kad lengvatų valstybės įmonė nesitiki.
Net jei jai pavyktų išsikovoti strategiškai svarbius radijo ryšio dažnius, tai būtų tik ilgo ir brangaus kelio pradžia. Šaltinių skaičiavimais, kokybiškas visos Lietuvos teritorijos padengimas LTE ryšiu gali kainuoti ne vieną šimtą milijonų eurų.
Iš kur tokius pinigus trauks valstybės valdoma bendrovė, belieka tik spėlioti. Akys pirmiausia krypsta į jai priklausantį Vilniaus televizijos bokštą – 2008-aisiais jis jau buvo įkeistas bankui už beveik 100 mln. Lt paskolą. Šie pinigai, beje, buvo skirti tam pačiam „Mezon“ projektui.
Laukiami tik sąžiningi
Kaip LRTC tapimas mobiliojo ryšio operatoriumi pakeistų rinką? Visi operatoriai sutariamai linksi: ketvirtojo operatoriaus atėjimas reikšmingos įtakos neturėtų, nes Lietuvos rinka jau šiandien yra bene konkurencingiausia Lietuvoje, o kainos – mažiausios Europos Sąjungoje.
Žinoma, jei tas operatorius į rinką ateitų ir žaistų sąžiningai bei vienodomis sąlygomis, kaip ir konkurentai.
Iš kitos pusės, jei valstybės valdomai bendrovei pavyktų užimti vieno iš esamų operatorių vietą jį išstumiant, pasekmės būtų liūdnesnės.
„Rinka nuo to tik nukentėtų – LRTC yra labai smulkus operatorius, todėl jiems užėmus vieno iš esamų operatorių vietą rinkoje liktų tik du stambūs dalyviai; aišku, kad konkurencija nuo to sumažėtų“, – sakė A.Baranauskas.
„Bitės“ vadovas F.Hrenchukas jam pritarė: atsižvelgiant į paslaugų kainas ir operatorių skiriamas investicijas į tinklą bei paslaugų kokybę, jokia privati kompanija dabar neitų į Lietuvos mobiliojo ryšio rinką. O valstybinio operatoriaus atsiradimas tik sumažintų konkurenciją.
„Europoje mes esame pavyzdys – mažiausia kaina ir geriausia kokybė. Standartai čia aukšti“, – sakė jis.
Pavardės nenorėjęs minėti telekomunikacijų srities ekspertas LRTC užmojus lygino su tokiais projektais, kaip „Air Lituanica“, „Vilnius Veža“ ar „Lietuvos jūrų laivininkystė“. „Skirtumas tik tas, kad dabar milžiniškus pinigus norima mesti į sveiką, prisotintą, konkurencingą rinką“, – sakė jis.
